„…Žmonės pakeis planetą ir jos vibracijos bus tokios, kokios laukiamos 2012 metais. Tai mūsų genealogija. Tai mūsų dieviškasis gyvenimo tikslas, neišeinantis už laisvo pasirinkimo ribų. Štai kodėl mes čia, štai kodėl mes skaitome šias eilutes. Ar mes save laikome šviesos kariais ir dvasiniu Švyturiu ar tik egzistuojame diena iš dienos? Ar mes mąstome apie save kaip apie dvasinį žmogų? Ar gali būti, kad savo vidumi esame angelais? Kai žiūrime į veidrodį, ką matome? Gal paprasčiausiai matome senstančią Žmogišką Būtybę? O gal dievybę? Ar matote tai, ką reiktų mylėti? Šios dieviškumo suvokimo savyje energijos aktyvuojamos mūsų DNR. Dešimtas sluoksnis – tai DNR tarperdvinė mumyse esanti reali energija, susijusi su dvasiniu smalsumu rasti savyje Dievą. Kaip tai sudėtinga ir gražu! Vertindami save, mes savyje įžvelgsime šį dieviškumą. Savo akyse išvysime senuosius meistrus.
Informacija, kurią mes kada nors gavome, skirta suteikti mums tikėjimo galimybę – mes galime sukurti taiką Žemėje. Dabar 2006 metų rugpjūčio vidurys – pats Izraelio kovos dviem frontais įkarštis. Yra tie, kurie bijo – jie paprasčiausiai įstrigo dvilypume. Jie kalba, kad pavojai iškyla tuomet, kai Izraelis turi problemų. Reiškia, reikia saugotis. Pagrindinės religijos mitologija pasakytų: už viso to slepiasi kažkas daugiau. Kai kas pareikš – būkite pasiruošę išeiti. Kai Izraelis į ką nors įsipainioja, planetoje vyksta pokyčiai ir atsidavę bus pašalinti. Vieniems – tai pabėgimas, kitiems – tai baimė, tretiems – tai signalas uždegti deglus ir pulti į kovą. Ir vis tik – kai Izraelis turi problemų, Žemėje vyks pokyčiai. „Kaip sekasi Žydams, taip sekasi Žemei“. Ir ką mes ketiname daryti su šia informacija? Bijoti?
Žydai – ta ne rasė. Antropologai, peržvelgę Žydų civilizaciją, pasakys, kad ji turi rasės požymių, bet jos negalima taip apibūdinti, nes moksliškai ji taip netraktuojama. Tačiau net antropologai ir sociologai žino, kad ji turi požymį, kuris skiria ją nuo bet kurios kada nors Žemėje egzistavusios civilizacijos. Žinias iš Akašos jie gauna intuityviai. Astralinės taisyklės: turi būti šerdis, karminė grupė, kuri ilsisi ant planetos Krištolinio Tinklo ir niekada nesikeičia. Ji ir negali kisti, nes tai – centras. Reiškia, ji – žmonijos sąvaržėlė. Apie tai nieko nesako nei mokslas, nei mūsų mitologija, bet viskas labai realu ir istoriškai įrodyta.
Šiuo konkrečiu atveju Žydai – tai centras. Būtent su tokiu tikslu jie atėjo į Žemę ir buvo pavadinti „Dievo Išrinktąja Tauta“. Kodėl gi jie, o ne kiti? Kodėl išrinko juos, o ne ką nors labiau vertą? Jie – „Dievo Išrinktoji Tauta“, kuriai skirta atlaikyti centro energiją, vaikščioti po planetą ir būti nekenčiamais. Kur jie beeitų, juos naikins ar pavers vergais. Taip jiems lemta, nes jie laiko Žmoniškosios Akašos centrą – galingą astralinės svarbos padėtį.
Tai rodo visa mūsų istorija. Nėra tokios kitos tautos, kuri 4000 metų būtų naikinama. Diktatoriai, Cezariai tai intuityviai žinojo. Intuityviai jie jautė – jei pavyktų išnaikinti Žydus, jie užvaldytų Akašos energiją. Tuomet šerdimi taptų jie! Taip tęsiasi iki šiol. Įdomi istorija! Ar yra įrodymų? Pažvelkime į istoriją ir pasakykime, kokia gi kita tauta buvo taip persekiojama? Nuo Egipto vergovės ir romėnų naikinimo – iki dabar, nuo nesenų nacistinių laikų įvykių iki šiandienos iki Irano tuščiažodžiavimo Viduriniuose Rytuose – visi norėtų, kad ši „rasė“ išnyktų. Visi turėjo savo trimates priežastis, bet tai daugiau, nei sutapimas, kad Žydai iš visur, kur beeitų, buvo genami. Kaip tik todėl jie ir buvo išrinkti.
Grįždami tarnauti Žemei Žydais, jie skiriasi karminiu požymiu – kiekvieną kartą, grįždami į naują gyvenimą, jie visada bus Žydais. Kaip mums patinka toks planas? Skamba neteisingai, ar ne? Bet viskas turi būti būtent taip. Kai Žydai ateina į Žemę ne Žydais, jie niekada nepriklausys Judaizmo „rasei“. Jie skiriasi dar vienu aiškiai matomu požymiu. Vietoje to, kad pereiti visą bandymų rinkinį, kaip darėme mes, per civilizaciją, jie visada buvo Žydais. Vienąkart Žydas visada Žydas iki tol, kol neišeis iš rato ir tuomet galės daugiau nebegrįžti. Karminis požymis – grynas požymis. Turbūt, šiuolaikinėje energijoje nekorektiška taip sakyti, bet pažvelgę į Žemę mes matome, kad Žydai valdo viską. Jie užima svarbius postus ir juose lieka. Jie – parduotuvių savininkai, pramoninių korporacijų valdytojai. Jie žino, kaip dirba Žmogiškoji prigimtis, nes jie buvo čia ir darė tai labai ilgai. Palyginus su kitais, jie yra priekyje, nes jų „patirties ąsotis“ pripildytas kelione vėl ir vėl tuo pačiu dviračiu ir jiems niekada neteko mokytis važiuoti kitu dviračiu. Bet jie už tai moka. Štai kokie tie Žydai.
Į žaidimą įsitraukia paskutiniai laikai, Iš tikrųjų, paskutiniai laikai – pradžios laikai. Kas iš mūsų ant laikrodžių mato 11:11? O jei matome, ar tai mums sako apie „paskutinį laiką“? Gąsdinantys skaičiai? Numerologijoje skaičius 11 reiškia nušvitimą. Taigi, 11:11 – tai nušvitimas kvadratu. Nušvitimas. Tai ne pabaiga! Tai pažadai! Kai kas pasakys, kad tai sunaikinimo energija. Ne. Tai nušvitimas. Kodėl tuomet viskas taip blogai? Kodėl taip daug kovos? Kodėl mus supantys priešai kelia galvas? Mes artėjame prie „Kardų Tilto“.
Yra tokių, kurie to nesupranta ir bijo. Bijome save vadinti Šviesos Darbuotojais. Ar mes kada buvome tikru Švyturiu ar tik užsikabinome tokią etiketę? Gal laikas patikrinti save? Ar pretenduojame į virėjo-šefo rolę, ar bijome įeiti į virtuvę todėl, kad ten karšta? O kaip gi audros bijantis švyturys? Taip nėra. Jei tai galima priskirti sau, gal pats laikas patikrinti save, nes mes tai galime pakeisti. Nebijokime šių laikų energijos. Žvelkime į daiktus su išmintimi ir sakykime: „Kaip tik to mes ir laukėme. Tai teisinga. Darykime pokyčius“.
Kaip tai galima padaryti, kai geriausi pasaulio protai stengėsi atskleisti paslaptį ir atsidūrė aklavietėje? Atrodo, kad jie niekada neras sprendimo. Na, jei tokia mūsų realybė ir tiesa, tai taip ir bus. Bet gi gali būti ir kitoks scenarijus. Mes kopiame dvasinio švyturio laipteliais, uždegame šviesą ir kosminį protą pasiunčiame ten, kur nusivylę atras šviesos vietą, kur matys tai, ko anksčiau niekada nematė. Kaip toks scenarijus? Būkime tais, kurie stovi švyturyje ir sako: „Nežinau, ar svarbi ši šviesa, bet joje jaučiu dieviškumą. Aš siunčiu tokius dieviškus linkėjimus, kad JT ir kitų šalių lyderiai rastų reikalingą sprendimą. Gali būt, kad mums nepavyks įtikinti teroristų, bet mes galime pakeisti pasaulį taip, kad terorizmas būtų neįmanomas. Šviesa – ne logika, o amžina išmintis. Ji gali pranokti viską, ką gali veikti ar galvoti žmogus. Šviesa dieviška“.
Susiduria senoji ir naujoji energija. Dvasinė neapykanta – tai, ką mes stebime dabar. Paskutinė kova bus ne dėl žemių ar naftos. Tokie dalykai nekeičia epochos. Ją keičia tik dvasiniai poslinkiai.
Atsiras tokių, kurie ir toliau tvirtins: „Vardan Dievo, Žydai turi išeiti“. Taip tvirtinantys atstovauja senajai energijai su kuria kovojame. Kai kas pasirinks senąją energiją. Į juos mes žiūrime su gailesčiu, nes žinome, kas gali su jais atsitikti, bet toks jų pasirinkimas – pasirinkti ir tikėti tuo. Tai jų pasirinkimas pavirs pageidaujama energija. Tai kovos dalis. Mums gali nepatikti. Bet … gali būti, kad perėjimą atliks tik vienas procentas gyventojų. Jei taip, tai reiškia, kad tas vienas procentas atėjo kaip tik su tokiu tikslu. Supraskime tai ir nebijokime.
2007 metai – svarbūs metai, o 2008 metai atneš didžiulius pokyčius. Be to, tai rinkimų metai JAV. 2008 metai – sudėjus bus dešimt, ir Numerologijoje tai vienetas. O jis reiškia naują pradžią. 2007 metai – devyneto metai – tai seno pabaiga. Viskam įtakos turi mūsų darbo energija. Einantys kitu keliu to nepasieks – bijantys parodyti savo šviesą, niekada negaminę valgio šefai-virėjai. Viso to pasieks viskuo be baimės pasitinkantys, kurie sako: „Pasakyk, kas vyksta. Aš noriu žinoti, kur pasiųsti savo šviesą“. Pasieks tie, kurie kiekvieną dieną tris, penkias, dešimt minučių skiria tam, kad pasakytų: „Aš tiksliai nežinau, kaip tai padeda, bet intuityviai žinau, kad tame kažkas yra. Aš ketinu surinkti draugus ir pasimelsti už savo vyriausybę“.
Švyturiai realiai siunčia protingą kosminę energiją į vietas, kuriose jos labai reikia. Energija žino, ką daryti. Ši išmintinga ir subalansuota energija – tikras ginklas dvasinėje kovoje. Švyturiai niekada nestatomi nepavojingose vietose! Ar mums GERAI?
Norime būti Švyturiu? Švyturiu kovoje čia? Laukia pavojai: kai įjungsime šviesą, visi esantys planetoje ją matys. Mus aptinka, ar ne? Mus pamato kaimynai. Įjungdami savo šviesą, mes esame matomi. Ar mes tam pasiruošę? Ką pasakys šeima? Ką pasakys bendradarbiai? Ar mes tam pasiruošę? Patarimas: niekada nepamokslaukite, niekada. Ką reikia daryti? Atsakyti: „Aš tikiu malda. Kas nori kartu pasimelsti?“. Dievo meile tikintys Žmonės, VISI turi šviesos. Nereikia pasakoti apie Naująją Erą, apie religinius įsitikinimus. Tik reikia paklausti: „kas nori kartu pasimelsti?“. Gal būt, atsiras keletą savanorių ir šviesa taps skaistesnė. Tai gali būti Induistai ar Musulmonai, Katalikai ar Krišnaistai…Svarbiausia malda.
Kreipkimės į skaitytoją, į visą Žemę, į kiekvieną, kas nori išgirsti: mielas Induiste, ką sako tavo doktrina apie tai, ką reikia daryti dabar? Ką iš to, ko tave mokė, tu laikai tiesa? Induizmo Meistrai, kas iš to, ko jus mokė vyriausieji, dabar tinka? Ką daryti su energija? Ar tu jauti, kad kažkas vyksta? Ar dirbi su tuo? Ar tau sakė, kad bet kokiu atveju tu – žemės energijos dalelė? Leisk paklausti: „Kas tu iš tikrųjų ir kodėl tu čia? Kas iš tavo per visą gyvenimą sukaupto dvasinio turto dabar gali padėti Žemei?“.
Budiste, ko mokė tave, ką tu turi daryti? Tu iš tikrųjų viso to dalis? Ar egzistuoja vienybė jungianti visą, kas yra? Jei taip, tai kas įmeta tave į problemų sūkurį? Ar gali nematyti, kaip veiki kitus žmones savo energija? Drauge, sėdėk ir kurk energiją, nes tu galingas. Tu – taikus žmogus kovos įkarštyje, tavo vibracijos svarbios planetai.
Žyde, ką tau sakė ir reikia daryti? Kaip visada, tau reikia išlikti. Tu drebi iš baimės, bet ne visi jūs Izraelyje. Ką tu gali padaryti? Ar tiki malda? Iš visos daugiaamžės istorijos tavo istorija geriausiai žinoma. Tu matei Dievo stebuklus. Pameni, kaip bėgai iš Egipto? Tai iš tikrųjų buvo. Tave maitino dangus. Tai iš tikrųjų buvo. Ar gi tai ne stebuklas? Ar gali vėl viskas atsitikti, tik šį kartą visai planetai? Ar yra riba?
Žyde, ar žinojai tu, kad tavo genealogija tokia, kad vieną kartą visi galvosūkiai bus išspręsti? Tu dalis sprendimo, o ne problemos. Tu – pagrindinė karminė rasė, civilizacija, kuri sukurs pokyčius ir taps taikos Žemėje katalizatoriumi. Tai žinodamas, tu drebi iš baimės? „Sprendimo nėra. Jo nebuvo niekada. Viskas tęsis amžinai. Problemos neišsprendžiamos“ Ar tai tu? Žyde, kokiu tu nori būti? Įsiklausyk į pranašo Izajo žodžius. Pažiūrėk, ką gali Žmogiškoji Būtybė. Pažvelk į savo genealogiją ir sustok tie Jeruzale. Sumažink savo neapykantą, nes ji netinka tavo didybei, ji – tavo pagrindinė problema.
Krikščiony, ką tu ketini daryti? Ko tave mokė? O kaip šviesos meistras Kristus? Ką Jis kalbėjo? Ar mokė tave, kad tu gali viską pakeisti malda? Ar buvo kažkas, kad „pajudinti kalną“? Atsakymas: taip. Ar gi tai ne dalis to, ko tave mokė – pradėti nuo maldos ir baigti malda, eiti namo ir melstis prieš ir po valgio? Apie ką visa tai? Tai – bendravimas su Dievu. Tai stipru ir tu gali tai daryti. Prisijunk prie Induisto, Budisto, Žydo ir siųsk šviesą ten, kur jos reikia. Laikas. Tu – problemos dalis, svarbi dalis, graži dalis. Tavo šviesa tokia didinga.
Musulmone, tu myli Pranašą, ar ne? Gerai, imame tave į olą. Reikės apie kai ką pagalvoti. Tu meldiesi daugiausia ir reguliariai. Tu tiki malda! Kodėl gi nepradėjus melstis kitaip? Tu nepažeisi to, ko tave mokė. Nes ruošiesi melstis už taiką Žemėje. Oloje pranašas Muchamedas susitiko angelą ir angelas pasakė jam: „Eik ir apjunk Aravijos gentis ir duok jiems Izraelio Dievą“. Tai tiesa. Į kur buvo nukreipti maldos kilimėliai? Į Jeruzalę. Tol, kol jie nebuvo atsukti į Meką (politinės priežastys). Žvilgterėk į šerdies informaciją ir vienybės grožį – to tavęs prašė Pranašas… ir ne tik su arabais. Ką tu gali padaryti? Tu gali melstis! Tu galingas. Tu milijardų kartų stipresnis. Tu – sprendimo dalis.
Taigi, ką mes galvojame apie Dievą? Ar galvojame, kad mes sugebame daryti pokyčius? Ar ne? Galvojame – Dievas pametėja mums problemas, kad gyvenimas taptų sunkiu? Kai kas taip ir galvoja! Pajuskime meilę, kurią mes turime, visiems.
Kas gi iš tikrųjų yra Šviesos Darbuotojas. Įsivaizduokime: stovi ji, stovi jis. Jie nepanašūs į gigantiškas dvasines būtybes. Jie paprasti žmonės. Įsižiūrėkime geriau ir pamatysime, kad jie pasižymi tuo, kuo pasižymi meistrai. Jie subalansuoti. Subalansuoti tiek, kad norisi būti šalia. Ar gi neteko mums sutikti to, su kuriuo paprasčiausiai norisi būti? Eiti šalia jo? Jie neteisia, vidumi jie gražūs ir klauso, ką mes kalbame. Jie kalba išmintingai. Jie iš nieko nesijuokia. Aplink juos nėra dramų. Yra spinduliavimas, kurį mes galime pajusti. Džiaugsmas. Štai koks Šviesos Darbuotojas. To pasiekti nebuvo lengva, tai nėra natūralu mūsų civilizacijai, tai reikalauja aktyvuotos DNR. Tai kita „žmoniškosios būtybės, dirbančios su savo dvasingumu“ frazė.
Iš Šviesos Darbuotojo sklinda vibracija, kuri perduodama Krištoliniam Tinklui. Intuityviai jie žino viską iš Akašos ir reguliariai semiasi iš ten žinių. Tai subalansuota Žmogiškoji Būtybė. Dvilypumas – galvosūkis, ar ne? Mes turime laisvą pasirinkimą ir angelišką ramybę. Ką su tuo mes veiksime? Mes – Žemėje, kur mus supa pati juodžiausia tamsa ir pati šviesiausia šviesa. Kurlink pasuksime? Tokia mūsų gyvenimo sąlyga. Toks dvylipumas. Mus persekioja dalelė tamsos. Būtent sąmonė priverčia mus veikti. Šviesos Darbuotojas šią problemą yra išsprendęs. Jie ją subalansavo.
Jie didūs, nors išoriškai gali atrodyti neaukšti. Jų ramybė atrodo daug didesnė, nei yra iš tikrųjų. Štai toks Šviesos Darbuotojas. Jie pasitiki savimi, bet nėra pasipūtę, Štai toks Šviesos Darbuotojas. Jie žvelgia į tave su užuojauta. Jie rūpinasi tavimi, nesvarstydamas, kas tu, kaip atrodai ar iš kur esi. Štai toks Šviesos Darbuotojas. Jie primena meistrus? Budą, Kristų, pranašą Muchamedą? Taip ir turi būti, nes šios savybės yra planetos meistrų savybės.
Mūsų DNR slypi meistriškumas, kurio reikia pasiekti. Dvasinis švyturys intuityvus; jie žino kada kalbėti. Jie nekalba nederamai. Jie pakankamai intuityvūs ir žino, kada ir už ką melstis. Jie žvelgia į žmogų ir žino, ar jis sako tiesą. Jie neteisia, greičiau jie išnaudoja viską, kad eiti per gyvenimą ir niekuo neišsiskirti iš mūsų. Jų gyvenimai panašūs į mūsų. Vieną dieną jie dirba paprastus darbus, kitą dieną Viduriniams Rytams siunčia reikalingą šviesos energiją. Jie – dvasiniai Švyturiai ir žino, kaip atlikti šiuos abu darbus su dievišku požiūriu. Ar mes kada nors pagalvojome apie tai? Kasdieniniai daiktai mūsų gyvenime gali būti visai nekasdieniški. Ar mes galime švęsti kasdienybę? Ar galime siųsti šviesą šalių vyriausybėms plaudami indus? Šviesos Darbuotojas gali. Jie žino, kaip viską subalansuoti. Jie žino, ką veikti su tamsos energija. Ką mes savo gyvenime galime padaryti su tamsa? Šviesos Darbuotojas žino. Senų seniausiai jie ją padėjo ant galinės sėdynės ir neleidžia jai valdyti. Nėra daugiau depresijos ir nerimo. Pyktis? Ne. Priešingai Žmoniškajai prigimčiai, Šviesos Darbuotojas pyksta lėtai, labai lėtai ir išmintingas tiek, kad reaguotų būtent taip. Į gyvenimą jie žvelgia visai kitaip, kaip senovės meistrai…net plaudami indus.
Galima paprieštarauti, kad tai sunku. Kas tie žmonės? Jie čia, šalia. Jie gali nustebinti paprastumu. Jie pagyvenę ir jauni, bet jie čia įvairiuose mokymosi ir veiklos etapuose. Jie primena besitreniruojančius ir treniruojamus karius, kad taptų dalimi armijos nešiojančius kalavijus ne mirčiai, o šventei – Kalavijų Tiltas. Tiltas – tai dalis finalinės kovos. Aišku, tai metafora. Kova, aišku, baigsis. Visi Šviesos Darbuotojai nešioja kalavijus. Jie juos laikys aukštai tol, kol pareis nugalėtojai. Kas tie nugalėtojai? Civilizacija, kurios vardas Žemė ir Naujoji Jeruzalė. Štai kas jie iš tikrųjų.
Ar šildo mūsų širdis tai, kad mes – šio proceso dalis? Ką ketiname daryti, perskaitę šį tekstą? Ar paskirsime Dievui 30 sekundžių? Ar skirsime daugiau? Jokių telefonų. Jokių televizorių ar radijo. Tik 30 sekundžių. Gal net išdrįsime pasakyti: „Aš esu tas, kas aš esu ir dieviškumas per mane ketina atlikti pokyčius šioje planetoje. Girdėdamas ir skaitydamas aš jaučiu tiesą. Net nedidelės mano pastangos sukurs tokią energiją, kurios aš net neįsivaizduoju ir kartu su kitais sukursiu taiką Žemėje“. Na, kaip?
Skaitytojai, klausytojai, suvokime, kas telpa palaimoje: Palaiminti Žmonės, kurių tikslas – tobulėjimas, savišvieta, kurie nori daugiau žinoti apie kosmoso vibracinį lygį, kuriame jie yra. Neklauskime, kaip tai padaryti. Paprasčiausiai – darykime. Atsisėskime ir paklauskime: „Dieve, pasakyk man, ką aš turiu žinoti“. Laukime atsakymo ir judėkime pirmyn su čia esančiu kosminiu protu. Pagaliau, kaip pavadinsite, taip nepagadinsite. Reikia tik pradėti, visa kita padarys Dievas, kol mes kylame savo šventos kelionės laipteliais.
Mes esame čia ir tam yra priežastis. Mumyse yra vidinis dieviškumas. Mes galime išspręsti neišsprendžiamą tarpusavio ir darbo problemas, mes galime atsikratyti dramos. Ir mes niekada daugiau nepatirsime nerimo. Mes galime tapti labai kantriais. Visa tai – mūsų. Meistriškumas – štai ko mums reikia.
Metų metais magnetinis tinklas yra galutiniame išlyginime. Dabar mes esame įvykių tankmėje. Mums padeda, mus laiko už rankų. Pažiūrėję į veidrodį, patvirtinkime savo tiesą: „Aš esu tas, kas aš esu“.
Kiekvieną savo gyvenimo dieną pripildykime šviesa…“