šviesa

Siela nėra fizinė. Ji – jūsų jėgos laukas. Aukštesnysis „aš“ nėra fizinis, tačiau jis yra gyvas išsivysčiusio žmogaus — visiškai sąmoningos asmenybės -modelis. Intuicijos negalima paaiškinti penkiais jutimais, nes ji -nefizinio pasaulio balsas. Todėl, nepripažinę nefizinės tikrovės egzistavimo, negalime suprasti savo sielos, aukštesniojo „aš” ir savo intuicijos. 

Pažintinis suvokimas negali pateikti nefizinės tikrovės įrodymų, kaip kad negali įrodyti ir Dievo buvimo. Dimensijoje, kurią pasiekia racionalusis protas, nefizinės tikrovės įrodymų nėra. Todėl, kai jūs, penkiajutimė asmenybė, klausiate:„Ar egzistuoja nefizinė realybė?”, jūs iš tikrųjų svarstote: „Jei negaliu įrodyti, kad egzistuoja nefizine tikrove, ar tada nusprendžiu, jog tai nesąmonė, kad tam nėra jokio paaiškinimo, ar praplečiu savo suvokimą iki tokio lygmens, kuriame galėsiu gauti atsakymą?“ 

Kai protas užduoda klausimą, reiškiantį kelių lygmenų tiesas, tampa visai nesvarbu, koks buvo klausimas. Tobulėjimas ir suvokimo plėtimas visada buvo mokslininko – tiesos ieškotojo – savybė. Pavyzdžiui, viename žmonijos raidos etape iškilo klausimas: „Ar egzistuoja tokios mažos gyvybės formos, kurių negalima pamatyti akimis?” Penkiajutimis suvokimas atsakė: „Ne”. Kažkam toks atsakymas nepatiko ir buvo išrastas mikroskopas. Tada buvo paklausta: „Ar gamtoje egzistuoja mikroskopu nematomos dalelytės?” Ir vėl penkiajutimis suvokimas atsakė: „Ne”. Tačiau mes nesustojome, o atradome atomą ir subatomą bei giliai pažinome su jais susijusius reiškinius. Kadangi sukūrėme matymo prietaisus, pamatėme tai, ką anksčiau manėme neegzistuojant, tačiau pirmiausia turėjome praplėsti savo suvokimą. Pažangiam ir besivystančiam protui neatsakyti klausimai tampa iššūkiu ir užduotimi. Jis tobulėja tol, kol atsako į juos. 

Kas yra nefizinė tikrovė? Nefizinė tikrovė yra jūsų namai. Jūs atėjote iš nefizinės tikrovės. Į nefizinę tikrovę ir grįšite. Didžioji dalis jūsų kasdienio suvokimo ir tobulėjimo taip pat vyksta nefizinėje tikrovėje. Tą patiria visi planetos gyventojai. Todėl didžioji jūsų sąveikos su kitais žmonėmis dalis vyksta nefizinėje tikrovėje. Pavyzdžiui, kai jūs švelniai galvojate apie savo artimą, kad ir šeimos narį, jam perduodate savo teigiamas emocijas ir tai paveikia jo energetinę sistemą. Pavyzdžiui, jei pilna pagiežos tėvui dukra įsigilina į jų tarpusavio santykius, geriau suvokia jo karminį vaidmenį mokyti ją atsakomybės ir meilės, ir, jei jos ketinimas pagydyti savo sielą ir pagerinti santykius su tėvu yra tikras ir aiškus, nė akimirkos nemanykit, kad tėvas to nejunta, net jei ji jam to ir nesako. Tėvas to sąmoningai dar nesuvokia, tačiau visa jo esybė jaučia, ką galvoja dukra, – pavyzdžiui, jį staiga užplūsta brangūs prisiminimai, kurie anksčiau nelankė. Gal jis netikėtai pažvelgia į dukters vaikystės nuotrauką ir jam suskausta Širdį, tačiau jis nesuvokia, kodėl būtent taip jaučiasi ir kodėl taip elgiasi. 

Kitaip tariant, su visomis artimomis ir su jūsų gyvenimu susijusiomis sielomis dalyvaujate informacijos mainuose. Kai jus savo duomenų turinį ir informaciją nusiunčiate sielai, jos sistema į tai reaguoja. Kokį poveikį jūsų energija turės kitiems, priklauso nuo jūsų ketinimų. Kaip tai vyksta? Jūs, kaip ir visos būtybės, esate Šviesos sistema. Jūsų šviesos sklidimo dažnis priklauso nuo jūsų sąmonės lygmens. Keisdami savo sąmoningumą, keičiate ir Šviesos dažnį. Pavyzdžiui, jei nutariate jums padariusiam bloga žmogui atleisti – jūs keičiate savo šviesos dažnius. Arba jei pasirenkate meilę ir draugystę, o ne abejingumą – pakeičiate savo Šviesos dažnius. 

Emocijos yra skirtingo dažnio energijos srovės. Neapykanta, pavydas, panieka ir baimė yra žemesnio dažnio emocijos ir turi mažiau energijos nei teigiamos emocijos – džiaugsmas, meilė, užuojauta. Kai nutariate žemesnio dažnio energiją – pyktį- pakeisti aukštesniojo dažnio energija – atleidimu, – jūs pakeliate ir savo Šviesos dažnį. Kai leidžiate aukštesniojo dažnio energijai tekėti jūsų sistema, pajuntate daugiau energijos. Kai žmogus yra nusivylęs arba susirūpinęs, jis jaučiasi fiziškai išsekęs, kadangi jį veikia žemas dažnis. Tada jis tampa nepaslankus ir niūrus, o malonus žmogus yra kupinas energijos ir jaučiasi žvaliai. Jo sistemoje cirkuliuoja aukšto dažnio energija. 

Skirtingos mintys sukuria skirtingas emocijas. Pavyzdžiui, mintys apie kerštą, smurtą bei kitų išnaudojimą sukelia pyktį, neapykantą, pavydą, baimę ir kitas neigiamas emocijas. Tai žemo dažnio energijos srovės, todėl jų dažnis žemesnis už jūsų Šviesos ar sąmonės dažnį. Kūrybinės, švelnios ar rūpestingos mintys sukelia pagarbą, atlaidumą, laimės jausmą ir kitas aukšto dažnio emocijas bei pakelia jūsų pačių sistemos dažnį. Jei jūsų mintys traukia žemo dažnio energijos sroves, tai pablogės jūsų fizinė bei emocinė būsena ir jūs susirgsite, o aukšto dažnio energijos sroves traukiančios mintys suteiks jums puikią fizinę ir emocinę sveikatą. 

Žemo dažnio sistema traukia energiją iš aukšto dažnio energijos sistemos. Jei nesuvokiate savo minčių ir emocijų , tai jūsų dažnis pažemės ir jūs neteksite energijos, kuri nutekės į žemesnį už jūsų dažnį. Pavyzdžiui, apie depresijos apimtą žmogų mes kalbame kaip apie „išsunktą” arba sakome, kad jis „čiulpia energiją”. Pakankamai aukšto dažnio sistema jus paguos, nu¬ramins arba atgaivins, kadangi ji veikia jūsų sistemą savo Šviesos kokybe. Tokia sistema „spinduliuoja”. Sąmoningai pasirinkdami mintis bei nuspręsdami, kurias emocijas išlaisvinsite ir kurias sustiprinsite, jūs lemiate savo Šviesos kokybę. Taip nustatysite savo poveikį kitiems ir savo gyvenimo patirties pobūdį. 

„Šviesa” atstovauja sąmonei. Kai mes ko nors nesuprantame, sakome, kad reikia „nušviesti padėtį”. Jei esame sutrikę, sakome, kad mums reikia aiškumo arba, kitaip sakant, „šviesos”, o kai šauna staigi mintis, sakome, kad „prašviesėjo”. Išprususius ir savo žiniomis besidalijančius žmones vadiname „šviesuoliais”. Kai skleidžiate neigiamas mintis ar jausmus, jūsų sistema skleidžia žemesnio dažnio energijos srovę, kuri persiduoda jūsų sąmonei. 

Galvodami apie Visatą kaip apie Šviesos ir skirtingų dažnių energijų išraišką, mes nejučiomis ją palyginame su fizine šviesa, ir tai nėra tiktai metafora. Tai yra natūralus ir gilus mąstymas apie Visatą, nes fizinė šviesa reiškia ir nefizinę Šviesą. 

Fizinė šviesa nėra jūsų sielos šviesa. Fizinė šviesa keliauja tam tikru dažniu. Ji negali keliauti greičiau. Sielos Šviesa yra momentinė. Nėra jokio laiko tarpsnio tarp mylinčios dukters ketinimų ir jos tėvo sielos, kuri iš karto viską supranta. Todėl didžioji jūsų gyvenimo dalis yra akimirkos. Nefizinėje tikrovėje jūsų sprendimų energijos padariniai pajuntami akimirksniu. Jie yra tai, su kuo ir kas jūs esate. Iš jūsų sielos sklindanti energija perduodama akimirksniu. Iš jūsų asmenybės sklindanti energija turi nueiti fizinės šviesos kelią. Pavyzdžiui, asmenybei būdinga baimė. Siela, kad ir būdama toli nuo Šviesos, baimės nejaučia. Jei siela savyje nejaučia Šviesos, asmenybei šis stygius sukels baimę. Baimė sklinda iš asmenybės, kadangi ji keliauja erdve ir laiku. Besąlygiška meilė neturi ribų ir iš sielos Visatoje pasklinda akimirksniu. 

Kaip matomoji šviesa pasklinda aplink mūsų regėjimo lauką ir atitinka fizinio pasaulio dažnį, lygiai taip beribė nefizinė Šviesa skleidžia tokį pat dažnį, kokiame egzistuoja žmogus. Kitaip tariant, žmogus jaučia, kad nefizine Šviesa aplinkoje skleidžia tam tikrą dažnį, taip kaip matomoji šviesa skleidžia tam tikrą dažnį fizinėje aplinkoje. Kitos gyvybės formos užima kitus dažnių diapazonus. Tačiau jos taip pat gyvena šalia mūsų. Taip kaip infraraudonoji, ultravioletinė, mikrobangų ir daug kitų dažnių šviesa kartu egzistuoja matomosios šviesos spektre, kurį mes matome, taip ir įvairius nefizinės Šviesos dažnių diapazonus turinčios gyvybės formos egzistuoja kartu su mumis, nors mums yra nematomos. Ten, kur dabar esate, egzistuoja daug skirtingų būtybių ar būtybių grupių, kurios veikia ir tobulėja savo aplinkoje bei turi savąjį vystymosi kelią. Jų aplinka susijusi su jūsų taip, kaip mikrobangų spinduliai egzistuoja kartu su matomąja šviesa, nors žmogaus akis to nepastebi. 

Mūsų giminė nefizinės Šviesos spektre vystosi nuo vieno dažnio diapazono iki kito, aukštesnio dažnio, diapazono. Taip penkiajutimė asmenybė vystosi iki daugiajutimės asmenybės. Daugiajutimė asmenybė spinduliuoja labiau ir yra energingesne nei penkiajutimė asmenybė. Ji pažįsta savo sielos Šviesą, todėl gali aptikti penkiajutimei asmenybei nesuvokiamas gyvybės formas ir su jomis bendrauti. Visata – tai hierarchija be viršūnės ir apačios. Visi hierarchijos lygmenys supranta, kad egzistuoja dar ankstesnis suvokimas, ir yra skatinami jį įgyti. Tai įmanoma tik plečiant savąjį suvokimą ir padedant tai daryti žemesniojo lygio sieloms. Tai yra patirties dalis, todėl aukštesnieji lygmenys nuolat teikia paramą. Jūs taip pat ją gaunate, nors ir nežinote, nes tai atitinka jūsų sielos lygmenį. 

Yra daug dalykų, kurių nesuvokia penkiajutimė asmenybė, ir netgi visiškai išsivysčiusi daugiajutimė asmenybė jų neprisi¬mins tol, kol gyvenimo pabaigoje grįš į nefizinę tikrovę. Pavyzdžiui, jūs nieko nežinote apie savo sielos asmenybių praeities ir ateities gyvenimus, tačiau jūsų esybės dalių stiprybė kyla būtent iš šių gyvenimų ir giminystės su jais. Jei viena jūsų esybės pusė pasireiškė fiziškai, pavyzdžiui, kaip mokytojas ar karys, yra ir nefizinė pusė, kuri veikia ir yra glaudžiai susijusi su mokymu ar kariavimu, nes jūs esate šios nefizinės tikrovės dalis. Ta jūsų dalis, kuri veikia fiziniame pasaulyje, atstovauja jėgai ir yra daug geriau matoma ir žymiai sudėtingesnė.Nefizinė parama ateina iš nefizinės Šviesos sferų, kurių dažnis yra aukštesnis už mūsų. Mums padedantys ir vadovaujantys protai, kurių paramą penkiajutimė asmenybė priima nesąmoningai, o daugiajutimė sąmoningai, yra aukštesnio už mus kūrybinio lygio, todėl gali suteikti tokią pagalbą, kurios mes nepajėgiame suteikti vieni kitiems. 

Penkiajutime asmenybė vietą hierarchijoje supranta kaip savo įvertinimą,. Stovėti ant žemesnio hierarchijos laiptelio reiškia būti mažiau vertinamam, turėti mažiau galimybių kontroliuoti kitus ir būti labiau pažeidžiamam. Visatos požiūriu, visi rangai yra lygūs ir turi didelę vertę, tačiau, žvelgiant tikrąją galią turinčiojo akimis, aukštesniame kūrybiniame lygmenyje esanti būtybė gyvenimą mato be kliūčių, sugeba mylėti ir gyventi išmintingai ir labiau trokšta padėti kitiems patirti tą pačią meilę ir Šviesą. 

Visos žmonių sielos turi ir vadovus, ir Mokytojus. Vadovas – tai ne mokytojas. Vadovai yra tie, kurie gerai išmano savo sritį ir gali pakonsultuoti vienu ar kitu klausimu. Pavyzdžiui, jei jūs rašote knygą, kuriate projektą ar organizuojate susitikimą, visada galite kreiptis į vadovą, kuris nuoširdžiai palaiko, padeda ir įkvepia. 

Nors mokytojas yra beasmenė energija, jo veikla asmeniškesnė, nes mes ją pritaikome asmeniniams poreikiams ir jaučia¬me asmenišką ryšį. Nefizinis Mokytojas priartina jus prie jūsų sielos. Jis atkreipia jūsų dėmesį į kelią, kylanti aukštyn, ir parodo skirtumą tarp vertikaliojo ir horizontaliojo kelių. Vertikalusis kelias veda į suvokimą. Tai sąmoningumo ir sąmoningo pasirinkimo kryptis. Asmuo, nutaręs tobulinti dvasinį augimą bei lavinti savo aukštesnįjį „aš“ eina vertikaliuoju keliu. Vertikalusis kelias – tai aiškumo kelias. Galimybė sukurti aiškumą ir bendravimas su savo nefiziniu Mokytoju yra vienas ir tas pat. Horizontalusis kelias – tai jūsų asmenybę tenkinami kryptis. Pavyzdžiui, verslininkas arba verslininkė, paskyrę savo gyvenimą pinigų kaupimui, eina horizontaliuoju keliu. Ir visiškas nesvarbu, kokiu verslu beužsiimtų, – iš esmes jie visi yra vienodi. Jei jiems pasiseka uždirbti pinigų, jie patenkina savo asmenybę, jei jų netenka, jų asmenybė kenčia. Tačiau jie netarnauja savo aukštesniajam „aš” ir neskatina savo sielos augti. Ieškantis ryšių tik savo emocinėms arba seksualinėms reikmėms patenkinti žmogus supras, jog kiekvienas ryšys iš esmės yra toks pat, kad žmones galima pakeisti, o išgyvenimai, patirti su vienu, yra lygiai tokie patys, kaip ir su kitu. Tai horizontalusis kelias. 

Kiekviena nauja patirtis iš tikrųjų nėra nauja. Norint išgyventi tikrus ir gilius santykius, reikia juos vystyti sąmoningai ir rūpintis tuo, su kuriuo bendraujame. Tai vertikalusis kelias. Tai reiškia, kad mokytis reikia visą laiką. Kai horizontaliajame kelyje siela daugiau nebeturi ko išmokti, ji iš jo išsuka. Anksčiau ar vėliau siela įgauna savo tikrąją galią. Visos situacijos tarnauja Šiam tikslui, ir kiekviena siela ją įgis. Vertikalusis kelias prasideda nuo sprendimo to siekti sąmoningai. Vadovai ir Mokytojai padeda sielai visais jos vystymosi etapais. Sielos vadovų ir Mokytojų kiekis priklauso nuo to, ką ji nori nuveikti, ir nuo jos sąmoningumo lygmens. Sielos, kurios užsibrėžta reikšmingesnius tikslus, sulaukia daugiau pagalbos. 

Jūsų siela pažįsta savo vadovus Ir Mokytojus. Ji naudoja išmintį ir užuojautą kurdama jūsų inkarnaciją, ir ta sielos dalis, kuri esate jūs, pasibaigus inkarnacijai, t.y. kai jūs išeisite namo, pateks į laukiančias rankas. Mylintys vadovai kiekvieną akimirką teikia jums pagalbą ir patarimus. Visą laiką jie skatina jus judėti į šviesą. Priimti sprendimus turite patys. Nefizinis Mokytojas negali ir negyvens už jus. Jis jums padės mokytis gyvenimo išminties. Jo pateikti atsakymai priklauso nuo to, kaip klausiate – gilindamiesi į savo motyvaciją, melsdamiesi, medituodami bei atsiverdami atsakymui ir tiesiogiai kaip daugiajutimė asmenybė, kuri išvystė gebėjimą taip paklausti. Uždavus vienus klausimus, jums prasiveria vienos durys, uždavus kitus, prasiveria kitos. 

Visais atvejais jūsų Mokytojas jums objektyviai ir aiškiai patars. Jis padės ištirti kokį rezultatą duoda jūsų pasirinkimas. Jis palies jūsų jausmus taip, kad jūs suprasite, ką savyje reikia gydyti. Jis atsakys į jūsų klausimus, bet jūs privalote paklausti, nes suteikiate savo energijai kryptį. Mokytojas jums patars, kokio galite tikėtis rezultato eidami viena ar kita kriptymi ir, kad ir koks būtų jūsų pasirinkimas, visada kantriai ir išmintingai palydės. Mokytojas negali nei sukurti, nei pašalinti jūsų karmos. Nei viena būtybė, nei nefizinis Mokytojas, negali atsakyti už jūsų gyvenimą ir tą kelią, kuriuo pasirenkate nukreipti savo energija. Tačiau nefizinis Mokytojas gali padėti suprasti jūsų pasirinkimo ir išgyvenimų priežastis. Jis suteikia žinių, kurios padeda atsakingai, optimistiškai ir išmintingai pasirinkti. Todėl gebėjimas sąmoningai naudotis nefiziniais patarimais ir parama bei bendrauti su nefiziniu Mokytoju yra toks turtas, kurio neįmanoma nei apibūdinti žodžiais nei įvertinti. 

Kiekvienas sprendimas priartina jus prie savo asmenybes arba sielos. Kiekvienas jūsų sprendimas yra atsakas į klausimą „Kaip jūs mokotės mylėti?” arba „Kaip jūs mokotės įgyti tikrąją galią – abejodami ir bijodami ar vadovaudamiesi išmintimi?” Tai pasakojimo apie Rojaus sodą esmė. Tiesos medis žmonių giminei pasakė: „Mokykitės! Kaip tik norite mokytis?” Laisvoji valia pirmiausiai užduoda tokį klausimą: „Kaip nori mokytis?” Šis klausimas kartojasi visose jūsų gyvenimo situacijose. Tai amžinas klausimas. Jis tarsi ilgiausiai rodomas spektaklis Brodvėjuje. Ir visai nesvarbu, kada ir kokia susiklostytų situacija, šis Rojaus sode užduotas klausimas kartojamas nuolat. Kiekvienoje situacijoje visada yra galimybė pasirinkti arba abejones ir baimę, arba išminties medį. 

Gyvenimo, Žinių, Tiesos ir išminties medis yra galimybė ir dažna abejonė. Vyro ir moters pirmtakai Adomas ir Ieva Rojaus sode simboliškai prisilietė prie obuolio ir ėmė piktnaudžiauti pažinimu. Jie pasirinko netinkamą kelią, ir taip atsirado gėda. Iki to momento ji nebuvo numatyta žmogaus visumos dalis. Pažinimo, tiesos ir išminties netinkamas naudojimas sukėlė varžymąsi ir gėdą. Taip išaugo kaltė. Kaltė išaugino baimę ir tada prasidėjo žmonių giminės evoliucija. Paimti obuolį nusprendė aukščiausiasis evoliucijos lygmuo, kurio negalime nei suprasti, nei su juo susirungti, jei vadovaujamės įprasta žmogiškųjų sprendimų logika. Kalbėti apie sprendimus remiantis individualaus žmogaus gyvenimu arba didesnės dalies žmonių gyvenimais yra kas kita, nei kalbėti apie tai, kokia svarbi žmogui evoliucija ir mokymasis milijonus metų. Pasakojimo apie sprendimą paimti obuolį Rojaus sode esmė nėra tas dviejų ten gyvenusių žmonių sprendimas. Tai nebuvo sprendimas, kokį jūs arba aš padarytume pasvarstę: „Ar man elgtis taip, ar kitaip?” Rojaus sodo istorija atskleidžia Žemės ir žmonių giminės gyvenimo pradžią. Tai istorija apie energijos dėsnius, veikiančius dideles kolektyvinės sąmonės grupes, turinčias kūrybinės energijos, tačiau apimtas įtampos. Kai abejonė ir baimė priešinosi pasitikėjimui ir Šviesai, susiformavo poliškumas, tapęs visos žmonijos patirties poliškumu. Vis dėlto galima Rojaus sodo istoriją suprasti kaip žmonijos pasirinkimą tarp abejonės, baimės bei išminties, kadangi pasirinkimas mokytis pasitelkiant išmintį arba abejonę ir baimę sudaro didžiąją dalį iššūkio, su kuriuo kasdien susiduria žmogus. Šis iššūkis atspindi varomąją jėgą, kuri buvo skirta daryti poveikį mūsų vystymuisi aukštesniame evoliucijos lygmenyje. 

Taip mes atsiduriame tarp Šviesos ir fizinės tikrovės pasirinkimo. 

Tau rinktis kuriuo keliu eiti. Tu įsileisk į save šviesą ir gyvenimas aplinkiniams pasidarys lengvesnis.

Atgal