Biologiniai organizmo procesai yra suderinti su planetų paros šviesos ir tamsos
ciklais. Suprasdami šio ciklo pobūdį ir atitinkamai suderinę savo dienos režimą,
mes galime padėti savo organizmui geriau atlikti savo natūralias biologines
funkcijas. Senovės mokslas Ajurveda skirsto parą į šešis 4 valandų segmentus. Nors,
priklausomai nuo metų laiko, šviesioji dienos dalis gali skirtis, vidiniai organizmo
procesai išlieka gana pastovus ištisus metus.
6.00 – 10.00
Pirmasis paros ciklo segmentas prasideda naujos dienos „gimimu“. Tarkime, kad
saulė pakyla 6 valandą ryto. Maždaug vieną valandą iki saulėtekio pradeda busti
gamta, ir kuo aukščiau saulė danguje, tuo ji aktyvesnė. Taip pat ir jūsų kūnas
pirmame dienos segmente šiek tiek tingus ir lėtas, bet palaipsniui prisipildo jėga ir
energija.
Apie 6 valandą ryto inkstų liaukos išskiria streso hormonus kortizolą ir adrenaliną,
kad „užvestų” kūną – panašiai kaip baterija užveda variklį. Tuo pačiu metu, pasiekia
savo viršūnę lytiniai hormonai. Ir jeigu 6 valandą ryto jūsų akys atmerktos ir mato
dienos šviesą, smegenys didina galingo hormono serotonino gamybą, kuris padeda
pradėti dieną teigiama gaida.
10.00 – 14.00
Apie 10 valandą saulės energija sparčiai didėja ir pasiekia maksimalų lygį
vidurdienį. Šias 2 valandas mūsų kūnas ir protas aktyviausi. Iki vidurdienio
virškinimo energija pasiekia didžiausią efektyvumą, virškinimo sultys (tulžis,
druskos rūgštis, fermentai ir kt.) tampa gausios ir koncentruotos. Dėl šios
priežasties geriausia pietauti nuo 12 iki 13 valandos. Jeigu maistas natūralus ir
maistingas, virškinimo procesas suteiks jūsų kūnui energijos ir gyvybinių jėgų iki
pat vakaro.
14.00 – 18.00
Nuo 14.00 iki 18.00 valandos tęsiasi maisto, suvalgyto vidurdienį, virškinimo
procesas. Šiuo dienos metu gerai užsiimti protine veikla, nes didėja nervų ląstelių
aktyvumas. Tyrimai Valijos universitete, parodė, kad studentai, kurie studijuoja
antrą pamainą – po pietų – laiko egzaminus sėkmingiau nei tie, kurie studijuoja
rytinėje pamainoje.
Jei organizmas patiria problemas, susijusias su prastu maisto virškinimu ar
medžiagų apykaitos disbalansu, šios problemos ryškiausiai pasireiškia šiame dienos
segmente. Disbalansas gali pasireikšti dirglumu, nervingumu ir neaiškiu potraukiu
saldumynams ir kitiems stimuliantoriams, pavyzdžiui, arbatai, kavai, gazuotiems
gėrimams, šokoladui ir cigaretėms. Dauguma alkoholikų pradeda ieškoti, ką išgerti,
šio laikotarpio pabaigoje.
18.00 – 22.00
Silpnėjant saulės energijai lėtėja ir organizmo fiziologiniai procesai, įskaitant
virškinimą ir medžiagų apykaitą. Tie, kurių dienos rėžimas yra harmonijoje su
organizmo gamtiniu ciklu, stengiasi atėjus vakarui sumažinti tempą ir gyvenimo
intensyvumą. Dėl šių priežasčių, vakarieniauti reiktų maždaug 6 valandą vakaro, o
vakarienė turėtų būti lengva. Tai suteikia organizmui pakankamai laiko suvirškinti
valgį, kol jūs eisite miego. Mokslininkai aptiko, kad svarbiausi virškinimo
fermentai po 20 valandos jau nebeišskiriami. Todėl, jei jūs vakarieniaujate
vėlai (po 19 valandos), maistas nebesuvirškinamas ir pradeda irti tiesiog skrandyje.
Dauguma žmonių tarp 9 ir 10 valandos vakaro pradeda jausti mieguistumą. Šis
mieguistumas sukeliamas išskiriant natūralų trankvilizatorių. Smegenys gamina ji,
kai nori, kad jūs eitumėte miegoti. Remiantis Harvardo medicinos mokykloje
atliktais tyrimais, atėjus laikui „gult”, dauguma nervų ląstelių „išsijungia“, gavusios
signalą iš grupės ląstelėse esančių pogumburyje (hipothalamus), kuris laikomas
„smegenų smegenimis“. Šis „šviesos išjungimas“ padeda mums užmigti.
22.00 – 2.00
Tai labai svarbus laikotarpis, kurio metu didžioji dalis vidinės energijos skiriama
organizmo valymui, jo „remontui” ir jėgų atstatymui. Šiuo metu kepenys dirba kaip
niekada aktyviai, užsiima labai įvairia veikla: aprūpina visas kūno ląsteles
maistinėmis medžiagomis, skaido nuodingas medžiagas, valo kraują. Be to, kepenų
ląstelės šiuo laikotarpiu gamina tulžį, kurios prireiks organizmui kitą dieną
virškinimui, ypač riebalų virškinimui. Kita svarbi kepenų funkcija šiame laiko
intervale yra baltymų sintezė, kurie yra pagrindinė ląstelių, hormonų ir kraujo
faktorių statybinė medžiaga.
Kodėl taip svarbu naktį miegoti
Kepenims reikalinga visa organizmo turima energija, kad jos gal÷tų atlikti savo
funkcijas. Tačiau tai įmanoma tik tuomet, kai jūs naktį miegate.
Jei jūs naktį užsiimate kokia nors fizine ar protine veikla, neužtenka energijos
visaverčiam kepenų darbui. Energija šiuo metu reikalinga taip pat ir inkstams, kad
jie galėtų efektyviai filtruoti kraujo plazmą, palaikyti skysčių kiekio pusiausvyrą
organizme ir normalų kraujo spaudimą.
Nors smegenų masė sudaro tik 2% viso kūno svorio, dienos metu jose yra
sukoncentruota daugiau nei 25% viso kraujo kiekio, esančio organizme. Tačiau
šiomis nakties valandomis didžioji kraujo dalis pumpuojama valymui iš smegenų į
kepenis. Jei tuo metu Jūs fiziškai ir protiškai aktyvus, kraujas lieka smegenyse ir
nėra tinkamai išvalomas. Taip susikaupia nuodingos atliekos kraujyje. Toliau
cirkuliuodami kraujyje, toksinai, palaipsniui susikaupia organų ir sistemų
jungiamajame audinyje, įskaitant ir kepenis, tuo pačiu didina jų užrūgštėjimą ir
pažeidžia jas. Stiprus kraujo toksiškumas gali sukelti streso hormonų sekreciją,
todėl pažeidžiami kapiliarai, arterijos ir širdies raumuo. Dauguma širdies ir
kraujagyslių ligų yra prasto kepenų, kurios negali kas dieną išvalyti visų toksinių
medžiagų, darbo pasekmė. Jei mes neaprūpiname kepenų energija, kuri jai būtina
atliekant savo pagrindines fiziologines užduotis, mes tuo pačiu sėjame ligų sėklas
visame organizme.
Kvėpavimas yra svarbi organizmo valymo ir atstatymo proceso dalis, nes dideli
šlakų kiekiai iš organizmo šalinami per plaučius. Todėl taip svarbu miegoti gerai
vėdinamoje patalpoje.
Miego laiką galima suskirstyti į du pagrindinius intervalus – iki ir po vidurnakčio.
Suaugusiems svarbiausias miego laikas, kurio metu vyksta pagrindiniai valymo ir
atsinaujinimo procesai, dvi valandos iki vidurnakčio. Šis laikotarpis apima giliausio
miego metą, kuris apima apie vieną valandą ir paprastai trunka nuo 23 iki 24 val.
Šiuo laikotarpiu, jūs pasineriate į miegą be sapnų, kai organizmo deguonies
suvartojimas gerokai sumažėjęs. Pagal naudą organizmui, valanda miego prieš
vidurnaktį prilygsta maždaug trims valandoms miego po vidurnakčio, kai deguonies
suvartojimas vėl padidėja.
Šios miego valandos metu organizmas gausiai išskiria augimo faktorius, kuriuos
dažnai vadina augimo hormonais. Šie galingi hormonai atsakingi už ląstelių
augimą, remontą ir atsinaujinimą. Jei organizmas nepagamina pakankamo augimo
hormonų kiekio, žmogus sensta greičiau. Pastaruoju metu tapo madinga valgyti
sintetinius augimo hormonus, kurie iš tiesų atjaunina organizmą, tačiau gali sukelti
katastrofiškus šalutinius poveikius, įskaitant širdies ligas ir vėžį. Kita vertus, jei
organizmas gamina augimo hormonų reikiamą kiekį, reikiamu laiku – kaip tai
vyksta miego metu – tai padeda išsaugoti sveikatą ir jaunystę.
Gilus miegas beveik niekada nevyksta po vidurnakčio ir paprastai ateina tik tada,
kai jūs einate miegoti, bent prieš dvi valandas iki vidurnakčio. Jei jūs reguliariai
praleidžiate gilaus miego metą, organizmas neturi galimybės visiškai atsistatyti. Tai
sukelia anomalias streso reakcijas, inicijuojančias streso hormonų adrenalino,
kortizolo ir cholesterolio (taip, cholesterolis yra streso hormonas, kurio lygis
padidėja streso sąlygose!) išskyrimą. Kai organizmo energijos rezervai išeikvojami,
atitinkamai nepapildomi, atsiranda lėtinio nuovargio sindromas. Pastovus nuovargio
jausmas yra svarbus, šiais laikais masinių sveikatos problemų, veiksnys.
Kalifornijos universiteto iš San Diego mokslininkai aptiko, kad jei žmogus nuolat
negauna kelių valandų miego, tai ne tik jaučiasi pavargęs kitą dieną, bet taip pat gali
neigiamai paveikti imuninę sistemą, susilpnėja organizmo atsparumas infekcijoms.
Kadangi nuovargis silpnina imuninę sistemą, organizmas nesugeba apsiginti nuo
bakterijų, mikrobų ir virusų, ir susidoroti su susikaupusiomis organizme
kenksmingom medžiagom.
2.00 – 6.00
Šiuo paros ciklo laikotarpiu organizmas labiausiai susitelkęs į gyvybinės veiklos
produktų pernešimą iš kepenų, ląstelių, žarnyno ir kitų kūno dalių į detoksikacijos ir
išvedimo organus ir sistemas. Limfinė sistema neutralizuoja kenksmingus
mikrobus, medžiagų apykaitos atliekas, ląstelines šiukšles, senas ląsteles ir ligų
pažeistas ląsteles. Tiesiojoje žarnoje kaupiasi išmatos ir šlapimas iš inkstų pereina į
šlapimo pūslę, tai sukelia „didelį ir mažą poreikį». Dalis šlakų šiuo paros metu
šalinami per odą. Štai kodėl svarbu ryte praustis ir nusimaudyti po dušu.
Tam, kad organizmas galėtų efektyviausiai atlikti toksinų šalinimo funkciją, jums
reikia pabusti ir priimti vertikalią padėtį. Todėl geriau keltis iš lovos švintant arba
kiek anksčiau. Vaikų ir paauglių melatonino ciklas šiek tiek skiriasi nuo
suaugusiųjų, ir todėl jiems gali prireikti papildomos valandos miego vakare ir ryte.
Dienos režimas, sutampantis su gamtiniu organizmo paros ciklu – vienas iš
svarbiausių veiksmų, kuriuos galite atlikti, sveikatos stiprinimui ir savijautos
gerinimui. Žinoma, neišvengiamos situacijos, reikalaujančios išimčių, nenumatyti
įprasto gyvenimo būdą koregavimai. Bet kuo tiksliau jūs laikotės sveiko gyvenimo
būdo, tuo didesnę paramą gauna jūsų organizme vykstantys gyvybiniai procesai.
Linkime būti visada žvaliems, sveikiems ir laimingiems!