Tiek pranašumo, tiek nevisavertiškumo jausmas – tai priklausomybės grynieji santykiai. Jūsų savybės lyginamos su kitų, todėl, be abejo, kuriamas perteklinis potencialas. Energetiniame lygmenyje neturi reikšmės, ar viešai reiškiate savo pranašumą, ar tyliai sveikinate save lygindami su kitais. Nėra reikalo aiškinti, kad atvirai reiškiamas pranašumas sukels aplinkinių priešiškumą. Žmogus, lygindamas save su kitais ir darydamas išvadas savo naudai, stengiasi dirbtinai save iškelti kitų sąskaita. Toks siekis visada sukuria potencialą, jei net tai tik išdidumo bei pranašumo užuomina. Šiuo atveju pusiausvyros veikimas pasireiškia neigiamais gyvenimo įvykiais.
Suprantama, kad lygindamas save su kitais, žmogus bando įrodyti savo reikšmingumą. Bet asmenybės įtvirtinimas kitų sąskaita – tik iliuzija. Panašiu būdu musė bando įsibrauti į kambarį pro stiklą, kai greta atidarytas langelis. Kai žmogus siekia pasauliui įrodyti savo reikšmingumą, energija švaistoma dirbtinai sukurtam potencialui palaikyti. Tobulinimasis gi vysto realius privalumus, todėl energija nešvaistoma veltui ir nesukuria žalingo potencialo.
Atrodo, palyginimui naudojamas labai menkas energijos kiekis. Iš tiesų tos energijos užtenka pakankamai stipriam potencialui palaikyti. Svarbiausią vaidmenį čia atlieka ketinimas siųsti energiją viena ar kita kryptimi. Jei tikslas – įgyti privalumų, ketinimas stumia žmogų pirmyn. Jei tikslas – demonstruoti pasauliui savo nuopelnus, žmogus trypčioja vietoje, sukurdamas energetinio lauko nelygumus. Pasaulį „sukrės“ nuopelnų spindesys, ir ims veikti pusiausvyros jėgos. Gali būti dvi jų veikimo kryptys: atgaivinti pablukusias aplinkinio pasaulio spalvas arba užgesinti ne vietoje sužibusios žvaigždės spindesį. Pirmasis būdas, žinoma, sudėtingesnis. Lieka antrasis. Pusiausvyros jėgos tam darbui turi daugybę būdų. Joms visai nebūtina atimti iš garbėtroškos nuopelnus. Pakanka pateikti bet kokį apmaudų nemalonumą išdidumui sumažinti.
Dažnai įvairius nemalonumus, problemas ir kliūtis laikome neatskiriama šio pasaulio savybe. Niekas nesistebi, kad jie, pradedant menkiausiais ir baigiant stambiais, yra kiekvieno žmogaus palydovai per visą gyvenimą. Susitaikėme su mintimi, kad toks mūsų pasaulis. Iš tiesų nemalonumai – anomalija, o ne normalus reiškinys. Dažnai logiškai neįmanoma suprasti, iš kur jie randasi ir kodėl atsitinka būtent jums. Taigi daugelį nemalonumų sukelia pusiausvyros jėgos pašalindamos perteklinį potencialą, kurį sukūrėte jūs arba žmonės šalia jūsų. Jūs nesuprantate, kad kuriate perteklinį potencialą, o po to nemalonumus priimate kaip neišvengiamą blogį nežinodami, kad tai pusiausvyros jėgų darbas.
Galite atsikratyti didžiosios dalies nemalonumų, jei iš visų jėgų nesistengsite palaikyti perteklinio potencialo. Didžiuliai energijos kiekiai ne tik švaistomi veltui, bet ir pasuka pusiausvyros jėgas taip, kad rezultatas gaunamas priešingas, nei tikėjotės. Tokiu atveju būtina nesidaužyti it musei į stiklą ir jėgas skirti savo privalumų tobulinimui, visai nesirūpinant pranašumu. Kai nuo pečių numesite rūpesčio savo reikšmingumu naštą, atsikratysite pusiausvyros jėgų poveikio. Problemų liks mažiau, padidės pasitikėjimas savo jėgomis.
Būtina vengti bet kokių minčių, kad galite kontroliuoti aplinkinį pasaulį. Visai nesvarbu, kokia socialinę padėtį užimate, taip manydami jūs būtinai pralošite. Bandymai keisti aplinkinį pasaulį ardo pusiausvyrą. Aktyvus kišimasis į pasaulio sanklodą vienaip ar kitaip paliečia daugelio žmonių interesus. Pabandykime pasirinkti likimą, neliečiant niekieno interesų. Likimas iš tiesų jūsų rankose, tačiau jums tik leidžiama jį rinktis, bet ne keisti. Daugelis žmonių, veikdami kaip likimo kūrėjai tikrąją žodžio prasmę, pralaimi. Čia nėra vietos kovai, todėl su palengvėjimo atodūsiu galite „užkasti karo kirvį“.
Pranašumo atsisakymas neturi nieko bendra su savęs žeminimu. Savo nuopelnų sumenkinimas yra pranašumas su minuso ženklu. Energetiniame lygmenyje ženklas neturi reikšmės. Atsiradusio potencialo dydis proporcingas vertinimo nukrypimui. Susidariusios su pasipūtimu pusiausvyros jėgos bando jį nukelti nuo pjedestalo. Jei yra nevisavertiškumo kompleksas, jos verčia žmogų pakelti dirbtinai sumenkintus nuopelnus. Pusiausvyros jėgos paprastai veikia tiesiai, nepaisydamos žmogiškųjų santykių subtilumo. Todėl žmogus elgiasi nenatūraliai ir tuo dar labiau pabrėžia, ką stengėsi nuslėpti.
Pvz., paaugliai kartais elgiasi šiurkščiai, norėdami kompensuoti nepasitikėjimą savimi. Drovus žmogus gali elgtis familiariai, kad paslėptų savo drovumą. Neįvertinantys savo nuopelnų žmonės, stengdamiesi pasirodyti kuo geriau, būna sukaustyti ir elgiasi dirbtinai, ir t.t. Kaip bebūtų, bet kovojant su savo kompleksais pasekmės dar nemalonesnės.
Jau pastebėjote, kad tokie bandymai bevaisiai. Kovoti su nevisavertiškumo kompleksu nėra prasmės. Vienintelis būdas išvengti pasekmių – pašalinti patį kompleksą. Tačiau jo atsikratyti gan sunku. Įtikinėti save, kad jums viskas gerai, beprasmiška. Savęs apgauti nepavyks.
Šiuo metu mums pakanka žinoti, kad susirūpinimas trūkumais, lyginant su kitų privalumais, prilygsta privalumų iškėlimu, lyginant su kitų trūkumais. Visada gausite priešingą rezultatą, nei tikėjotės. Nemanykit, kad jūsų trūkumai rūpi kitiems taip pat kaip jums. Iš tiesų kiekvienas susirūpinęs tik savo asmeniu, todėl galite ramiai nusimesti nuo pečių šią naštą. Perteklinis potencialas išnyks, pusiausvyros jėgos nebekomplikuos padėties, o laisva energija bus nukreipta jūsų privalumams vystyti.
Tad nereikia kovoti su savo trūkumais ar bandyti juos paslėpti, tereikia kompensuoti juos kitomis savybėmis. Grožio trūkumą galima kompensuoti žavesiu. Būna nepatrauklios išvaizdos žmonių, kuriems vos prakalbus pašnekovas būna sužavėtas. Fiziniai trūkumai kompensuojami pasitikėjimu savimi. Kiek daug istorinių asmenybių buvo neišvaizdūs! Nemokėjimą laisvai bendrauti galima pakeisti mokėjimu klausyti. Yra toks posakis: „Visi meluoja, bet tai nieko nekeičia, nes nė vienas nieko neklauso“. Jūsų iškalba gali sudominti žmones, bet tik išimtiniu atveju. Visi, kaip ir jūs, galvoja tik apie save, apie savo problemas, todėl geras klausytojas, kuriam galima išlieti širdį – tikras lobis. Droviems žmonėms galiu patarti – saugokit šią savo savybę kaip brangenybę! Patikėkit, drovumas turi slapto žavesio. Kai atsisakysite kovos su savo drovumu, jis nebeatrodys negrabiai ir netrukus pastebėsite, kad žmonės jums jaučia simpatiją.
Pateiksiu dar vieną kompensavimo pavyzdį. Dirbtinis poreikis būti „kietam“ verčia žmones mėgdžioti kitus ir siekti „kieto“ vyruko vardo. Neapgalvotas svetimo scenarijaus kopijavimas sukurs vien tik parodiją. Kiekvienas žmogus turi savo scenarijų. Jums tereikia išsirinkti savo kredo ir gyventi jo laikantis. Mėgdžioti kitus, kad tave vadintų „kietu“, tai tarsi musės, besiplakančios į stiklą, metodas. Pvz., paauglių grupės vadu tampa tas, kuris gyvena laikydamasis savo kredo. Todėl ir tapo vadu, nes nustojo tartis su kitais, kaip jam pasielgti. Jam nereikia ko nors mėgdžioti, jis pats nustatė savo vertę, todėl niekam nemeilikauja ir nesistengia nieko įrodyti. Todėl jo neslegia perteklinis potencialas ir jis yra pranašesnis. Bet kokių grupių lyderiais tampa tie, kurie laikosi savo kredo. Jei žmogus išsilaisvino nuo perteklinių potencialų naštos, jam nėra ką ginti, viduje jis laisvas, patenkintas ir turi daugiau energijos. Šios savybės, palyginus su kitais grupės nariais, padaro jį lyderiu.
Ar matote, kur atviras langelis? Galbūt jūs galvojate: „Tai ne apie mane, aš tokių bėdų neturiu“. Nesistenkite savęs apgauti. Kiekvienas žmogus šiek tiek linkęs į perteklinį potencialą. Tačiau jei laikysitės pusiausvyros, nevisavertiškumo ar pranašumo kompleksai iš jūsų gyvenimo išnyks.
Linkime sėkmės būti savimi!