„Mirtis – tai perėjimas, kuris būdingas mums visiems. Tai – ciklinis įvykis ir taip su mumis vyksta daug kartų. Į planetą ateina daug naujų sielų, bet atėjusi sena siela tikrins savo gimdytojus, nes šiam šokiui Žemėje jie pasirinko vienas kitą. Siela grįžta į savo karminę grupę suvaidinti savo vaidmens… į tą pačią karminę grupę, kurią paliko išeidama paskutinį kartą.
Koks jos vaidmuo? Štai toks: Ji ir daugelis kitų sielų turės tai, kas bus 2007 m. Ši informacija daugelį gali šokiruoti.
Kas mes iš tikrųjų? Lemūriečiai – senos sielos. Mes – Šviesos Bendradarbiai, meistrai. Kiek iš mūsų mato potencialą to, dėl ko mes čia. Daugelis sako: „Aš toks eilinis. Aš toks normalus. Aš senas, o man tiek daug reikia atlikti. Aš užimtas“.
Kai kas pasakys, kad neturi laiko. Mes turime daug laiko! Žinote, kas neturi laiko? Likusi žmonijos dalis… tie, kas yra režime „išgyventi“, kas visada alkani ir niekada neturi laiko sau. Štai kas neturi laiko, ir tai – didžioji žemės dalis. Jie užimti, nes stengiasi rasti maisto, pastogę ir šilumą. Bet mes turime laiko… ir tai ne atsitiktinai.
Mes skaitome šias eilutes ir tai neatsitiktinai. Ar mes žinome, kad mūsų akys buvo laukiamos? Apie mus žino; žino, kas mes tokie iš tikrųjų, Ar taip gali būti? Be abejo! Nes viskas susieta į vieningą kvantinę energiją, susuktą į vieną pluoštą. Mes negyvename režime „išgyventi“. Mes galime skirti laiko šviesos siuntimui į pačias tamsiausias planetos vietas. Kaip tik dabar tai yra labai svarbu.
Pradžiai viena istorija, kurti padės suprasti, apie ką bus kalbama toliau.
Du keliautojai
Štai senas ir įprastas vaizdas, kai žmogus susiruošia į kelionę. Šis keliautojas, Žmogiškoji Esybė, šis jūrų keliautojas turi palikti savo namus dėl kelionės idėjos. Kaip toli jis gali nukeliauti? Jam reikia pasirūpinti resursais, kurių gali prireikti, kad išliktų gyvas. Būtent taip į kelionę ruošiamės mes visi. Žmogus negali nueiti toli nuo tų vietų, kur yra maisto. Jei jis turi problemų su sveikata, jis negali toli nueiti nuo tų vietų, kur, jo manymu, gali gauti medicininę pagalbą. Jei jis – Šviesos Pagalbininkas, jis negali toli nueiti nuo kitų Šviesos Pagalbininkų, nes jie – jo palaikymo grupė, jei jam prireiktų palaikymo. Taigi, jo kelionė turi būti nuosaiki, valdoma ir nukreipta ten, kur yra resursų.
Labai jau trimatis aprašymas, ar ne? Nes mes einame ten, kur planuojame. Mes turime sustoti ir pavalgyti ir jei ten, kur sustojame, nebus maisto, aišku, mes eisime jo ieškoti. Jei yra problemų su sveikata, tai eisime ten, kur bus gydytojas ar ligoninė, ar ten, kur galės mums padėti. Mes palaikome vienas kitą ir priklausome vienas nuo kito. Mes net negalvojame apie tai. Mums – tai paprasčiausias dalykas. Tai normalus gyvenimas. Kokia šio pavyzdžio reikšmė? Tai suprasime tik po antrojo pasakojimo
Taigi, štai kitas keliautojas… tarperdvinis. Tai irgi Žmogiškoji Esybė. Kaip ir mes. Tik jis neplanuoja savo kelionės remdamasis resursais. Jis žino, kad visi resursai yra „jo kišenėje“. Jei jam ko nors reikia, jis sustoja, įkiša ranką į savo kišenę ir gauna tai, ko jam reikia. Keista tai, kad minutę atgal kišenėje nieko nebuvo!
Karatais jam reikia labai didelių daiktų, o kišenė maža. Kartais jis iš labai mažų kišenėlių ištraukia didelius daiktus. Kai aplinkybės vilioja jį ta ar kita kryptimi, jis paprasčiausiai ten ir eina. Jis negalvoja apie resursus – bus jų ar nebus. Jis paprasčiausiai kreipia dėmesį į energiją ir į tai, kad viskas vyksta būtent taip ir paprasčiausiai eina. Jis – tarperdvinis keliautojas ir kai kas pažįsta jį kaip meistrą.
Taigi, prisiminkime šias dvi istorijas, šiuos du keliautojus, nes jie – sena ir nauja energijos rūšis. O toliau – likusi galvosūkio dalis.
Pradėsime mokymą
1987 m. Harmoninės Konvergencijos įvykis žinomas kaip 11:11 – didžiulių ir potencialių pokyčių laikas. Visi buvusieji planetoje ir tik besiruošiantys į ją ateiti buvo įtraukti į šį poslinkį. Tai buvo kolektyvinis sprendimas. Balsuojanti grupė nusprendė judėti. Ir šis judėjimo procesas buvo naudingas mums;- į planetą turėjo būti pristatytos naujos energijos rūšys tam, kad aktyvuoti kitus fizinius ir nefizinius Žemės požymius. Dėl to tam tikra tvarka turėjo įvykti eilė veiksmų.
Tuo pat po Harmoninės Konvergencijos prasidėjo energijos poslinkiai ir mes tai matėme. Tai mūsų Žemės politikos pavyzdys. 1989 m. mums buvo sakoma – Armagedonas neįvyks. Tiems, kurie netikėjo pranašyste, tai turėjo būti gera naujiena. Bet kartais būna atvirkščiai – ji išmuša iš vėžių. Dauguma tiesiog nepatikėjo. Juk tai buvo pranašystė ir jos „laukė“. Net po to, kai pranašystė neišsipildė, dauguma buvo išmušti iš vėžių ir išsigandę. Keistas žmonijos bruožas. Mums būtų geriau sužinoti, kad artėja kažkas negero, negu tai, kad eiliškumas pasikeitė!
Po to mes gavome informacija, kad magnetinis Žemės tinklas 12 metų švelniai judės ir tai jau vyksta. Mes turime įrodymų, kad viskas prasidėjo. Net geologai sužinojo apie tai – matuodami magnetizmo poslinkius. Jis didesnis, nei kada nors anksčiau. Poslinkiai susiję su mūsų DNR. Jei mes norime taikos Žemėje, jei mes norime pajusti savo tikslo potencialą, magnetinis tinklas turi judėti ir kažkokiu būdu keisti mūsų realios biologinės DNR potencialą.
1989 m. atvyko tinklo grupė. Išėjo ji 2002 m. Magnetinis reguliavimas buvo baigtas. Po to prasidėjo kiti įvykiai. Įvykiai, kurie logiškai nebuvo priimti arba apie kuriuos negalvojome. . Bet visi įvykiai tarpusavy susiję. Kai kurie turi savyje 11-kos energiją. Tai tinklo grupės energija. Tai energija to, kas vyksta planetoje iki šiol. O 9-to energija – 11-kos energijos partnerė, ir ji valdo pabaigos energiją.
Veneros Perėjimas. Laiko nudėvėtai planetai buvo atliktas svarbus pristatymas to, ko tikrai labai reikėjo. Viskas buvo organizuota ir numatyta. Vieni tai priėmė kaip paprasčiausią astronominį įvykį. Kiti – kaip astrologinį. O iš tikrųjų tai buvo energinis įvykis. Šis įvykis atgabeno moterišką energiją planetos lygsvarai. Ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl tuo metu Žemėje buvo tiek daug politinės betvarkės. Tuo metu dauguma mačo-vadovų buvo labai pikti. Jie pyko ant planetos lygsvarą atstatančios moteriškos energijos. Tai – intuityvinė baimė – baimė DNR lygyje – baimė paprasčiausiai būti čia ir jausti nepatogumą. Jeigu jie ir ruošėsi vieni kitus apmėtyti raketomis, tai tik todėl, kad tai buvo vyriškų energijų priešprieša. Jie žinojo, kad jiems liko mažai laiko iki kontrolės netekimo.
Viskas susiveda į vyrišką ir moterišką energiją. Mes galime su tuo nesutikti, bet taip yra. Moteriškos energijos balansas labiausiai paveiks nesubalansuotus žmones. Ir jei tai – lyderiai šalies, kurioje dominuoja vyriškas pradas, jie bėdoje. Jie tai pradeda jausti. Apsidairykime aplink. Moteriškos ir vyriškos energijos balansas – raktas į subalansuotą Žmogiškąją Esybę. Tai priežastis to, kodėl moteriška energija vaidins tokį svarbų vaidmenį būsimuose rinkimuose. Tai atsitiktinai? Mūsų istorijoje taip įvyks pirmą kartą. Vyksta vyriškos ir moteriškos energijos lygsvara.
Na, tai dar ne tos naujienos, kurias reiktų išgirsti. Buvo ir kiti įvykiai, vykę kartu su šiais. Tinklas užbaigtas. Įvyko Veneros perėjimas. Tam, kad papildyti Harmoninę Konvergenciją, įvyko Harmoningas Susitarimas. Viskas vyko eilę metų. Viskas vyko tam tikra tvarka rato pavidalu. Ir šis ratas atidarė kelią dar kai kam.
Neseniai įvyko vienas iš svarbiausių kada nors planetoje vykusių įvykių, bet daugelis mūsų to nepastebėjo. Ne todėl, kad miegojome ar nežiūrėjome. Greičiausiai todėl, kad (1) to nelaukėme ir (2) – jei mes būtume matę, tai būtume nepatikėję.
2005 m. gegužės 5 d. įvyko svarbus įvykis. Kai kas tai matė ir šį įvykį pavadino Rojaus Matrica. Ją vadinkime „Pakylėjimo Diena“. Tai buvo momentas, kai visi kada nors planetoje gyvenę meistrai grįžo į Gają.
Dauguma iš jų žadėjo grįžti vienokia ar kitokia forma ir jų atėjimo laikas bus taikos Žemėje laikas. Jie išpildė savo pažadą. Jie čia. Žinoma, ne jų fiziniai kūnai, o susivienijusi sąmonė.
Jų pakylėjimo susivienijusi sąmonė yra pilnai suderintame magnetiname tinkle. Tam prireikė 12 metų. Šis pilnai suderintas magnetinis tinklas buvo sukurtas taip, kad jame galėjo būti meistrų energija. Kai tik jie ten įsikūrė, jų generuojama energija kaip išraiškos potencialas buvo perduodama mūsų DNR.
Kai ką reikia paaiškinti. Tinklo energinis poslinkis panašus į meistrų energijai paruoštą „lovą“. Po 27 mėnesių, kai tinklas buvo paruoštas, 2005 m. gegužės 5 d. į jį buvo patalpinta meistrų energija. Tai tapo katalizatoriumi, kuriuo pagalba tinklas pradėjo dirbti kaip mūsų DNR meistriškumo siųstuvas. Bet informacijos perdavimas… tarperdvinis perdavimas. Mes – priėmėjai ir savo laisva valia mes galime prisiderinti arba neprisiderinti prie šios gražios subalansuotos energijos.
1989 m. (11:11) mes nusprendėme įvykdyti neįvykdomą. Ar bus taika Žemėje? Apsidairykime aplink. Argi nepanašu į tai, ko siekiame? Šiuo metu šios planetos magnetinis tinklas turi meistriškumo požymių. Štai dėl ko jis buvo išjudintas ir dėl ko buvo sukurtas. Tikrasis tinklo išjudinimo tikslas – Pakylėjimo Diena. Šiuo metu jis suderintas taip, kad jį gali priimti žmogiškasis DNR. Mūsų DNR turi savo magnetinį lauką. Šį lauką visai neseniai atrado mūsų mokslininkai (daktaras Vladimir Poponin). Šis laukas buvo pavadintas kvantiniu lauku. Taigi, tai ne mūsų vaizduotės ezoterinis išmislas – matyti, kad Žemės magnetinis laukas gali įtakoti mūsų DNR elektrinės indukcijos pagalba. Taip vadinamas reiškinys, kai du magnetiniai laukai susiję vienas su kitu, kad sukurti požymių poslinkius.
Dabar žmogui leidžiama, kad šis poslinkis pradėtų DNR pokyčius jo fiziniame kūne – laisvai pasirenkant. Ne viskas, kas vyksta, yra nematoma, kai kas net įgyja prasmę. Ironija tame, kad šiuos pokyčius numatė mūsų pačios seniausios rasės!
Artinasi dar kai kas. Bus tokia data – 2007 m. rugsėjo 9 d. – eilinis ženklas. Dievo pažymėtos datos – nuoroda į pokyčių centrinį tašką. Tai poslinkio potencialas, o ne įvykis, kurį galima stebėti sėdint terasoje. Taigi, pateikiamos datos – energijos plataus spektro poslinkiai, o ne kvietimas stebėti įvykius.
2007 m. rugsėjo 9 d. šios žemės Indigo Vaikai gaus savo „planą“. Teko laukti, kol jų susirinks pakankamas kiekis. Dabar žemėje jų daugiau, nei kitų vaikų. Kai kurie Indigo vaikai – jau paaugliai. Jų galima sutikti pačiose atkampiausiose vietose. Irane jų – visa grupė. Mes apie juos dar negirdėjome, bet išgirsime. Taigi, jų „planas“ – tai universalus energijos pristatymas vaikų naujai sąmonei. Viskas vyks palaipsniui ir mes pamatysime pozicijos poslinkius. Kai kam tai nepatiks, bet mes sužinosime, kad Indigo vaikai kažkokiu būdu yra organizuoti.
Daugumai bus įdomu, kokia energijos organizacija tam bus pretekstu, po to suvoksime, kad tai – sąmonės poslinkis. Indigo turės kolektyvinį tikslą. Jie intuityviai suvoks savo planą. Ir kaip visada – jie turi pasirinkimo laisvę ir galės daryti ką tik panorės. Mes pamatysime lėtą ir kolektyvinį Žemės jaunimo judėjimą sukuriant neįprastus poslinkius, kurie jau dabar sklando ore kaip logika arba išmintis.
Nenustebkime, kai Indigo pradės tampyti valdžią, sukurs, atrodo, neįmanomą, – priešinsis sistemai ir atmes kai kurias šventas taisykles, nes tai vienintelis būdas Naujos Jeruzalės sukūrimui. Senoji paradigma turi pasitraukti. Mes juos sutiksime Palestinoje ir Izraelyje, Jordanijoje ir Sirijoje, JAE ir Kuveite. Šios vietovės minimos todėl, kad galvojama, kad jų ten nėra. Tai kaip tik tos vietos, kur Indigo Vaikai atliks pačius didžiausiu pokyčius. Jie ne iš karto pradės veikti, bet stebėkime, nes mes tai pamatysime.
Grįžkime prie planetos magnetinio tinklo, kur yra visi grįžę meistrai. Visi jie – viena energija, o ne religinės minties atskiros grupės. Skaitantys šią informaciją turi pasirinkimo laisvę – tikėti tuo ar ne. Informacija labai svarbi ir ją tyrinėdami galime suvokti, ką ji mums reiškia.
Kai skaitome apie šioje planetoje bevaikštančius meistrus, mums tai daro įspūdį? Žmogiškoji Esybe, paklausyk, ką reiškia būti meistru. Mes einame keliu ir sakome: „Laikas pasinaudoti resursais (pvz., maistu)“. Pasižiūrime į kišenę, o maistas jau ten. Tuomet mes sakome: „Aš taip ir galvojau. Aš to ir laukiau“. Labai greitai mes sulauksime to, kad ko mums reikia visada guli prie mūsų slenksčio ir būtent tuomet, kai mums to reikia. Po to suvoksime, kad visa tai mes patys sukuriame. Kai kam tai pilnas paslapčių procesas, bet kitiems – Visatos darbo būdas.
Palaiminta Žmogiškoji Esybė, kuri susirgusi nepuola į paniką ir nesukviečia į pagalbą visų draugų, o žiūri žemyn ir sako: „Aš džiaugiuosi, kad turiu kišenę, nes kaip tik ten yra pasveikimas… ir jis jau su manimi“. Meistras – tai bastionas savyje, uždara sistema be išorinės pagalbos. Bet tikras meistras supranta, kad jo resursai – visa kolektyvinė energija ir žinoma ‚,Dievas“. Jis – Dievo dalis ir, žinoma, valdo resursus.
Palaiminta Žmogiškoji Esybė klausianti: „eiti man ten ar ten“ ir niekada net nepagalvojanti apie tai, kad visi resursai po ranka. Sutikęs nežinomybę jis sako: „Gerai, kad aš turiu kišenes“. Kiek mūsų atsakingi už šią energijos rūšį?
Skamba neįtikėtinai? Ar su laiku kiekviena Žmogiškoji Esybe taps meistru? Ne, bet bus pakankamai meistrų, kurie suvokia mums pateiktą instrumentų rinkinį. Po to ir kiti pradės mokytis, kaip jais pasinaudoti. Ar mes matome, kad instrumentų rinkinys yra magnetiniame tinkle? Taip. Jis vietoje. Laikas pradėti statybas. Kiek iš mūsų tai moka daryti? Tai prieštarauja tam, kaip dirba žmogaus suvokimas ir vis tik kai kurie ruošiasi pradėti procesą.
Ar girdėta istorija apie duoną ir žuvis? Ar tai galėjo būti realu? Taip, galėjo. Kiekvieną dieną tokia istorija pasikartoja kai kuriose Indijos dalyse. Ar žinojome apie tai? Tai procesas, kai, atrodo, iš nieko sukuriama kažkas. Būtent tai ir yra meistro kišenėje. Palaimintas žmogus, kurio kelionė bus ne į ten, kur yra resursų, o veržimasis ten, kur jis nori eiti, nesvarbu, kur tai bebūtų. Nes Visata su savo resursais visada seka paskui jį.
Ar izraeliečių istorija dykumoje yra mitas? Juos maitino kiekvieną dieną – visą gentį – 40 metų. Iš kur buvo maisto? Ar iš tikrųjų buvo, o gal –tai mitas? Iš tiesų jie sekė paskui meistrą, ir jo kišenės buvo pakankamai gilios universaliai tiesai ir išminčiai.
Visiems mums nauja tinklo energija vis stipriau ir stipriau leis pajusti savo vertę. Daug stipriau, nei mes iki šiol jautėme. Imkime dalį informacijos, kuri atrodo mums teisingausia. Kas anksčiau buvo dar neparuošta, dabar jau paruošta. Tai – naujoji paradigma – naujas poslinkis. Ir Indigo (gal kai kurie iš jų) jau intuityviai žino apie tai. Kai kas iš jų panaudoja naują paradigmą ir tai paaiškina, kodėl jie nusivylę mumis. Taigi, planetos derinimo procesas mūsų kelionei tęsiamas ir gerina mūsų šansus taikiai Žemei tose vietose, kur to labiausiai reikia
Ši Žemė – grandiozinė vieta. Besiplečiantis žaidimas tampa įdomiu. Mes einame tiksliai pagal grafiką ir iškyla pačios didžiausios planetos problemos. Švyturiai, skleiskime savo šviesą. Jie niekada nestatomi saugiose vietose. Skleiskime šviesą, nes jos mums prireiks. Šios naujienos ne blogesnės už naujienas apie tamsią šaltą ir vėjuotą naktį. Tai dalis to, ką darome. Dėl to mes čia. Naktis greitai baigsis. Mes tie, kurie viską keičiame, kol tamsa šėlsta.
Tarp mūsų ir izraeliečių, tarp mūsų ir palestiniečių egzistuoja kvantinis ryšys. Jei mes pasirenkame supratimą ir šio ryšio panaudojimą, tai siųskime jiems šviesą, kad jie pamatytų savo tikslą Žemėje ir atliktų būtinus pokyčius. Mūsų šviesa padės jiems to pasiekti. Siųskime šviesą ir sekime vykstančius pokyčius.
Prisiminkime šią dieną kaip posūkio momentą – praregėjimą apie tai, ką mes atėjome realiai veikti. Mums padės, mus myli, mums plos. Ir tai yra taip“…