Ar galima kaip nors pasipriešinti pusiausvyros jėgoms? Būtent tuo mes kasdien ir užsiimame. Visas gyvenimas yra kova su pusiausvyros jėgomis. Visi sunkumai, nemalonumai ir problemos sukeltos pusiausvyros jėgų veikimo. Kaip bebūtų, bet priešintis pusiausvyros jėgoms – betikslis užsiėmimas, jos vis tiek dirbs savo darbą. Pastangos, nukreiptos pašalinti pasekmes, nebus vaisingos. Atvirkščiai – situacija tik aštrės. Vienintelė priemonė prieš pusiausvyros jėgas – pašalinti priežastį, t.y. sumažinti perteklinį reikšmingumo potencialą. Gyvenimiškos situacijos tokios įvairios, kad neįmanoma pateikti visoms problemoms universalaus recepto. Galiu pateikti tik kelias bendras rekomendacijas.
Kiekvienas žmogus nieko kita nedaro, tik stato sieną ant reikšmingumo pamato, o paskui bando perlipti ją arba pramušti galva. Užuot stengdamiesi įveikti kliūtį, geriau ištraukite plytą iš pamato, kad siena sugriūtų. Visi aiškiai matome savo kliūtis. Bet pastebėti, ant kokio pagrindo jos stovi, ne visada paprasta. Jei susidūrėte su problema, pasistenkite nustatyti, kur perlenkiate lazdą, kur nereikalingai ir perdėtai sureikšminate. Nustatykite savo reikšmingumą, o paskui jo atsisakysite. Siena sugrius, kliūtis pradings savaime, problema išsispręs. Neįvertinkite kliūčių, o sumažinkite reikšmingumą.
Sumažinti nereiškia kovoti su savo jausmais ir bandyti juos nuslopinti. Perdėtos emocijos ir išgyvenimai yra reikšmingumo pasekmės. Būtina pašalinti priežastį – požiūrį. Galima patarti į gyvenimą žvelgti filosofiškai, jei tai įmanoma padaryti. Tiesa, šis raginimas tiesiog atgrasus. Būtina įsisamoninti, kad reikšmingumas neatneš nieko, išskyrus problemas, todėl privalu jį sumažinti.
Išorinio reikšmingumo sumažinimas neturi nieko bendra su niekinimu ar nepakankamu įvertinimu. Niekinimas yra atvirkštinis reikšmingumas. Gyvenimą reikia priimti paprasčiau. Neniekinti, bet ir perdėtai negražinti. Mažiau mąstyti, kokie žmonės geri, kokie blogi. Pasaulį priimti su jo įprastomis apraiškomis.
Vidinio reikšmingumo sumažinimas neturi nieko bendra su nusižeminimu ir žeminimusi. Atgailauti už savo klaidas ir nuodėmes yra visiškai tas pats, kaip kelti savo pasiekimus ir privalumus. Skiriasi tik ženklas – pliusas ar minusas. Jūsų atgailavimo reikia tik padėčiai, norinčiai pajungti jus ir kontroliuoti. Pripažinkite, kad esate toks, koks esate. Būkite savimi. Neaukštinkite ir nemenkinkite savo privalumų ir trūkumų. Siekite vidinės ramybės – jūs nei reikšmingas, nei niekingas.
Jei jūsų padėtis labai priklauso nuo kokio įvykio, raskite atsarginį variantą. Kad galėtumėt ramiai žingsniuoti pakrante, reikia apsidrausti. Kiekvienu atveju tas apsidraudimas bus skirtingas. Tiesiog pamąstykite, kas kiekvienu atveju galėtų jus apdrausti. Atminkite, kad kovoti su pusiausvyros jėgomis beprasmiška. Baimės ar jaudinimosi negalima nustelbti. Galima tik sumažinti reikšmingumą. O tai gali padaryti tik apsidraudimas arba atsarginis variantas. Niekada neloškite viena korta, kokia patikima ji būtų!
Vienintelis dalykas, nesukuriantis perteklinio potencialo – tai humoro jausmas, sugebėjimas pasijuokti iš savęs ir kitų, tik nepiktai, kad neįžeistumėte kitų. Tik humoras neleis jums tapti bejausmiu manekenu.Humoras – tai reikšmingumo neigimas, reikšmingumo karikatūra.
Sprendžiant problemas būtina laikytis vienos auksinės taisyklės. Prieš imantis spręsti problemą būtina sumažinti jos reikšmingumą. Tada pusiausvyros jėgos netrukdys, ir problemą lengvai išspręsite.
Norėdami sumažinti reikšmingumą pirmiausia prisiminkite, kad sudėtinga situacija kilo sureikšminus padėtį. Kol neįsikalsite į galvą, kad bet kokia problema yra reikšmingumo kūrinys, ir tik tada imsitės ją spręsti, jus visapusiškai valdys įsisiautėjusi padėtis. Sustokite, palikite tuos kerus ir prisiminkite, kas yra reikšmingumas. Paskui kuo skubiau pakeiskite savo požiūrį į objektą. Tai jau nesunku. Juk jau žinote, kad bet koks reikšmingumas tik trukdo. Sunkiausia laiku prisiminti, kad kapanojatės vidiniame ar išoriniame reikšmingume. Tam reikalingas jūsų vidinis Prižiūrėtojas, vidinis stebėtojas, sekantis jūsų vidines vertybes.
Reikšmingumas užkariauja žmogaus mintis taip pat nevalingai, kaip įsitempia raumenys. Pvz., kai jus kas nors slegia, pečių ir nugaros raumenys būna spazmiškai įsitempę. Jūs tos įtampos nepastebite, kol neatsiranda skausmas. Jei laiku prisiminsite ir atkreipsite dėmesį į raumenis, atsikratysite spazmų.
Gaudykite bet kokį savo reikšmingumo pasireiškimą, kai ruošiatės kokiam nors įvykiui. Jei įvykis jums iš tiesų labai svarbus, nedidinkite įtampos dar labiau. Geriausias būdas – spontaniškumas, improvizavimas, lengvas požiūris. Ruoškitės tik apsidraudimui. Jokiu būdu negalima ruoštis „rimtai ir kruopščiai“ – tai didina reikšmingumą. Išgyvenimas be veiksmo dar labiau jį padidina. Reikšmingumo potencialas išsklaidomas veiksmu. Nemąstykite – veikite. Jei negalite veikti – negalvokite. Nukreipkite dėmesį į kitą objektą, atpalaiduokite įtampą.
Geriausias bet kokio veiksmo rezultatas pasiekiamas tada, kai dėmesys perkeliamas nuo savęs, kaip atlikėjo, ir nuo galutinio tikslo į veiksmo vykdymo procesą. Tokiu atveju nelieka nuostatų, kad „aš atlieku svarbų darbą“ ir „darbas svarbus“, o perteklinis potencialas pašalinamas ir pusiausvyros jėgos nebetrukdo. Veiksmas atliekamas greitai, kruopščiai ir rūpestingai. Gali kilti abejonių, kodėl reikia nukreipti fiksuotą dėmesį nuo galutinio tikslo. Kaip galima atlikti darbą, negalvojant apie galutinį tikslą? Tai suprasite –pagalvokite.
Kodėl taip atsitinka, kad labai baiminantis kokio nors įvykio, nuolat galvojant apie jį, įsivaizduojant kylančius sunkumus ir problemas, galiausiai viskas baigiasi paprastai ir sėkmingai? Būna ir atvirkščiai, į būsimą įvykį žiūrite lengvabūdiškai, o kyla visiškai nenumatytų nemalonumų. Pirmuoju atveju vertinimas pasiekia aukščiausią negatyvų laipsnį, antruoju – pozityvų. Gautas rezultatas – pusiausvyros jėgų poveikis. Šios jėgos turi subalansuoti jūsų sukeltą dirbtinį perteklinį potencialą – jos taip ir daro.
Remiantis tuo galima manyti, kad jei prieš egzaminą sąmoningai kursite baisius vaizdus, gausite puikų įvertinimą. Gerai norite. Juk tai dirbtiniai ketinimai. Tie ketinimai yra proto, o ne sielos kūrinys. Galite bandyti save apgauti, tačiau visa tai bus energetinio pagrindo neturinti butaforija. Energetinį pagrindą turi tik sielos ketinimas. Būtent todėl negalima gauti pageidaujamo dalyko paprastu vizualizavimu. Bet apie tai kalbėsime vėliau.
Niekada, jokioje situacijoje nesigirkite net tuo, ką visiškai teisėtai užsitarnavote. O juo labiau jei dar nepasiekėte rezultato. Tai ypač nenaudinga, nes pusiausvyros jėgos ims veikti prieš jus.
Jauskitės kaip namie, bet nepamirškite, kad esate svečiuose. Jei esate pusiausvyros būsenoje su aplinka, svyruojate jos dažniu, jūsų gyvenimas bus lengvas ir malonus. Jūs rezonuojate aplinkinį pasaulį, gaunate energijos ir be vargo pasiekiate savo tikslą.
Jei patekote į tokią būseną, kai nebeįmanoma gyventi pusiausvyroje su aplinkiniu pasauliu (pvz., muša vyras), reikėtų pamąstyti, kaip žengti ryžtingą žingsnį ir pakeisti savo aplinką. Galbūt jums atrodo, kad nėra kur išeiti? Tai vakarykštis mąstymas. Išeitis visada yra. Prisiminkite musę ant lango stiklo, kuri nemato atidaryto langelio. Derėtų tik vengti neapgalvotų staigių sprendimų. Tinkamiausia išeitis atsiras, vos tik sumažinsite reikšmingumą ir išsivaduosite nuo įtakos prisirišimams, neleidžiantiems ramiai gyventi. Išsivadavimo būdai jau žinomi – sužlugdymas arba slopinimas.
Dabar, kai suprantate pusiausvyros jėgų veikimą, nesunkiai galite nustatyti, kur glūdi nesėkmių priežastis. Mes priėjome prie išvados, kad visur reikia laikytis pusiausvyros principo. O dabar turiu jus perspėti, kad nepersistengtumėt. Jei ties principu įstrigsite, fanatiškai jo sieksite, tokiu elgesiu pažeisite patį principą. Jei šimtakojui smulkiai aiškintų, kaip reikia vaikščioti, jis pasimestų ir negalėtų pajudėti iš vietos. Visur turi būti saikas. Leiskite sau retkarčiais pažeisti pusiausvyrą, nieko baisaus neatsitiks. Svarbiausia, kad reikšmingumas nepasiektų aukščiausio lygio.Sėkmės įšlaikant pusiausvyrą.