„…Jei mes turėtume Dieviškąją sąmonę, kurią turėjome iki ateinant į šią Žemę, tai matytume palydą būtybių, kurios yra mūsų Šeimos nariai bei žinotume jų vardus. Jie ateina skleisdami visatos meilę, žinodami kiekvieno vardą. Nėra tokių su mumis vykstančių situacijų, apie kurias jie nežinotų. Greičiausiai, guldami miegoti, nepaisant, kas šalia mūsų, mes galvojame, kad tik mes žinome tai, ką žinome mes. Galvojame, kad niekas daugiau nežino apie mus kankinančias abejones. Ne, taip nėra. Nėra tokios žmogaus minties ar sapno, apie kurį nežinotų tie, kas apgaubia mus meile per visą buvimo Žemėje laiką.
Norime daugiau sužinoti apie šalia mus esančias būtybes? Apie meilės energiją? Apie mumyse esantį angelą, kurį mes vadiname Aukštesniuoju „Aš“? Kiekvienas iš mūsų turime unikalią formą apie kurią sukasi visos mūsų spalvos. Jų reti vizitai į Žemę leidžia jiems prasiskverbti per užuolaidos plyšį ir pabūti su mumis. Užuolaida – tai tas skirtukas, skiriantis dvasinę buveinę nuo realybės žemėje. Iš visų visatoje vykstančių įvykių nėra nieko didingesnio už tai, kas vyksta Žemėje dabar. Didingumas ir sakralumas to, kas Turi būti kitoje uždangos pusėje nepranoksta to dabar ir čia esančio potencialo.
Pakalbėkime apie energijų perdavimą ir jos ypatybes, kurios anksčiau nebuvo aptariamos. Kas vyksta su energija transmutuojantis jai iš senos į naują? Kas vyksta su stebuklais? Kur dingsta energija? Kokie susidaro pašaliniai produktai? Kokie jėgos čia veikia? Šios žinios padės mums kasdieniniame praktiniame gyvenime.
Šiek tiek žinių apie mūsų globėjus – anksčiau mes apie juos nieko nežinojome. Globėjai yra, jie nepasirodo mums ir nesikiša į žmonių gyvenimą. Taip, jie myli Žmogų, bet jei Žmogus neišreiškė dvasinio ketinimo, jie mažai kuo jam gali padėti. Jie džiaugiasi, kai Žmogus rimtai ketina surasti savyje dvasinį pradą. Jie visada su mumis, ir jie laukia, kada mes žengsime pirmąjį žingsnį
Pažvelkime į dieviškąją trejybę – šio kontinento religijos tiki į trejeto jėgą. Mes ją vadiname Trejybe. Ką gi reiškia ši trejybė?
Tėvas
Dvasinė trejeto kombinacija priskiriama intuicijai ir pasireiškia ji ne tik čia. Pažvelkime į kitų religijų trejetą, nes ten ji taipogi yra. Mūsuose mes vadiname Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Tėvas – tai angelas, pradas, gimdytojas, tas, kas susiję su namais – tas, kas yra kiekviename iš mūsų. Tėvas – tas, kurio, vaizdžiai kalbant, yra jūsų veidas. Tai – mumyse esanti Dievo dalelė.
Sūnus
Sūnus – Tėvo palikuonis, ir Sūnus – tai gyvenantis Žemėje Žmogus. Meilės mokytojas – Jėzus, nepavargo tai kartodamas ir savo laiške rašo: „Jūs galite būti tokie, kaip aš. Aš Dievo sūnus, ir Jūs galite būti Dievo sūnumis“. Ieškokite tos jėgos, ji yra. Čia aišku, ką Jis galvojo taip sakydamas. Taigi, Sūnus – tai metafora (nepriklausomai nuo mūsų lyties) Žmogaus, kuris susijęs su Tėvu – su tuo, kuris susijęs su Pradžia ir angelu Žmoguje.
Šventoji Dvasia
O dabar – kažkas naujo iš mūsų tikėjimų, ką mes vadiname Šventąja Dvasia. Apie ją nemąstome kaip apie vieną būtybę. Bet kokioje dvasinėje sistemoje Dvasia – tai daug. Šventoji Dvasia – tai angelai (globėjai), kurie lydi mus nuo pat gimimo.
Tai ir yra trejybė, su kuria mes atėjome čia – trikampio dieviškumas trikampyje. Atkreipkime dėmesį, jog kiekviename iš mūsų yra trejybė. Kur mes bebūtume, ji kartu su mumis. Tai ne iliuzinė jėga danguje. Mes turime ją savyje.
Štai kas vyksta su energijos alchemija: visada, visose energijose, ir dvasinėje, turi būti balansas. Net pats atomas visus fizikus stebina tuo, kad atomo branduolys toks mažas, o elektronų debesis yra taip toli. Intuityviai jie jaučia prieštaravimus, kad masė centre tokia, o atstumas toks didelis. Tai – visa persmelkianti jėga, kuri subalansuota visame kame. Ji visada ta pati fiziniame ir dvasiniame plane. Kai viena energija persiformuoja į kitą, keičiasi balansas. Kai mes transmutuojame vieną energiją į kitą, dvasiniame lygyje atsiranda pašaliniai produktai. Kas tai (dvasiniu terminu, o ne mechanikos ar fizikos terminu)?
Mūsų globėjai – savotiški indai, ir jie priima pašalinius energetinius produktus. Šią energiją prisiima mūsų globėjai. Tie, kurie nutarė atmesti senąją karmą ir eiti nauju keliu, pasiryžę pakilti vibracinių pokyčių laiptais aukštyn, kurie susiję su transmutacija ir alcheminiais pokyčiais. Mes imame tai, kas buvo ir perdirbame į tai, kas bus. Kiekvieną kartą, kai mes tai darome, atsiranda šalutinis produktas – energija, atsirandanti iš niekur – tik pareiškus ketinimą. Ji tiek galinga, kad tuo metu mums priskiria dar vieną globėją. Taigi, mūsų jau trys.
Dabar mes žinome, kad, be kitų priežasčių, dvasios-globėjos dar ir padeda mums tvarkytis su energija, kurią mes sukuriame lyg ir iš nieko. Tai dalis to, kas vyksta, kuomet priimame dvasinius sprendimus.
Kuomet išreiškiame ketinimą, gimsta energija, kuri transmutuoja karmą. Ši energija virsta kažkuo kitu. Jos potencialas turi kažkur pasidėti (balansas). Potencialios karmos energija sudaro Žmogaus viso gyvenimo potencialą. Kai mes ją keičiame, tai tas, kas buvo energija transmutacijos eigoje turi kažkur dingti. Taip, mūsų planeta Žemė sugeria tą energiją. Iš Žmogaus dvasinio aspekto ji pereina į dvasinę talpyklą – Žemę. Taigi, šio alcheminio proceso pašalinis produktas – pokyčiai, kurie dabar vyksta su Žeme. Štai kodėl vyksta žemės drebėjimai, vandenynuose kyla vandens temperatūra. Greitėjimas, kurį mes stebime klimatinėse juostose ir mūsų planetos geologinėse ypatybėse – tai rezultatas to, kad Žmonės priima savo šviesos potencialą.
Kai žmogus pareiškia norą eiti pirmyn, vyksta dar kai kas. Jo ketinimai pagimdo naują energiją. Lyg iš niekur atsiranda kita energija – energija, kuri kontaktuoja su Kosminiu Tinklu, energija, kurią išsaugo žmogaus globėjas, jei žmogus priėmė sprendimą. Tai ir yra sprendimo galia. Norint, kad gyvenime vyktų pokyčiai, tikri ketinimai semiasi energijos iš Kosminio Tinklo. Eigoje naujoji energija priimama trejybės, esančios Žmoguje, ir žmogaus energetinis koeficientas pakyla. Keičiasi mūsų aura ir mes šviečiame kur kas ryškiau. O ką „mato“ matantieji? Jie mato, kad mūsų globėjai, vaizdžiai tariant, neša indus su „nauja energija“, kuri atsiranda, kai mes nusprendžiame eiti dvasinio tobulėjimo keliu. Tam, kad globėjai neša šiuos indus, yra priežastis.
Kas įvyks, jei žmogus per visą savo gyvenimą taip ir nepriims jokio dvasinio sprendimo? Na, už tai mūsų niekas nepasmerks. Mus gerbia vien už kelionę į šią planetą ir dalyvavimą šiame spektaklyje. Ir kai nusileidžia uždanga, visa trupė švenčia – net ir tie, kuriems kliuvo piktadario vaidmuo ar teko numirti. Ir tai dar ne viskas. Tie, kas išreiškė ketinimą, pagimdo energiją iš nieko. Tai ir yra alchemija! Kaip tik dabar ir vyksta permainos gyvenime. Kaip tik dabar atsiranda vietos kūrimui. Taip žmogus kuria naują kelią – kelią, kuriame jis atsako už savo ateitį.
Fizinis planas. Kai kas iš mūsų tiki, kad egzistuoja daug Žemės planetų su daugybe ateities variantų. Tai – ezoterinė koncepcija apie paralelines realybes, kurios egzistuoja tuo pačiu laiku. O kaip iš tikrųjų? Mes visai netoli tiesos. Galimi ateities variantai iškerpami iš „momentinių energijos nuotraukų“ kažkuriuo linijinio laiko metu. Šie ateities variantai jau „užrašyti“. Taip ir turi būti, nes mes esame amžiname dabar. Taip, tai užrašyta ir niekada neišnyks. Visa tai – pusiausvyros dalis. Reiškia, daugiamatėje visatoje yra vieta, kur saugomi visi galimi ateities variantai – tik kaip galimi variantai, pagrįsti energijos matavimais įvairiu linijinio laiko momentu.
Žemės fizika nuostabi. Mūsų realybė keičiasi ir mūsų ateitis tebėra baltas popieriaus lapas. Praktiškai kas mėnesį ji koreguojama, priklausomai nuo to, ką mes čia veikiame. Fiziniame kūne bei planetoje vykstantys stebuklai – transmutacijos pavyzdžiai. Čia nėra jokios magijos – tai vyksta dvasinės išminties ir paprastos fizikos dėka. Mes semiamės jėgos iš Kosminio Tinklo ir gaminame NAUJĄ energiją planetai, kuri keičia mūsų ateitį.
Prisiminkime 1998 m. vasarį. Geriausi mokslininkai pranešė, kad netolimoje ateityje į Žemę įsirėš asteroidas. Apskaičiavimus atliko pačiais šiuolaikiškais kompiuteriais. Ar ne buvo keista, kad tie patys mokslininkai po poros dienų pareiškė: „Nieko baisaus, mes apsirikome skaičiavimuose ir nieko baisaus neįvyks“? Kodėl mums nešovė į galvą, kad, gal būt, per tas dvi dienas mūsų planeta perėjo į kitus įvykių vystymosi „bėgius“? Energetinis Žemės potencialas, kuris buvo prieš tai, atsidūrė vietoje, kuri vadinasi „ateitis, kuri jau buvo. Kai kam tai gali atrodyti kaip švaraus vandens fantazija. Išmintingieji taip ir galvoja.
Matematika kalba pati už save. Orbitinės mechanikos įstatymai neginčijami ir vis tik kažkokiu stebuklingu būdu po kelių dienų, kai apskaičiavimai buvo pakartoti, mokslininkai gavo kitą atsakymą (mokslininkų žodžiais tariant – pirmą kartą apskaičiavimai buvo neteisingi, bet juos vis tik paskelbė). Štai ir stebuklingas energijos transformacijos pavyzdys, kuris įvyko žmonijos ketinimo dėka, kurią galima pavadinti „kritine mase“. Šio alcheminio proceso metu gimė energija, kuri perėjo iš vienos vietos į kitą. Ji vis dar yra planetoje ir egzistuoja kaip galimybė, bet energija, kuri buvo šio stebuklo šalutinis produktas, dabar yra pas tų Žmonių globėjus, kurie pareiškė ketinimą pakeist ją. Rezultatas matomas visiems. Taigi, ketinimai gali pakeisti realybę!
Emocinis planas. Mes galvojame, kad Žmogaus kūno pagijimas – tai kažkas ypatingo? Pakalbėkime apie žmoniškąsias emocijas. Juk tai stebuklų stebuklas – tai nerimas ir rūpesčiai, kuriuos alchemija transformuoja į ramybę. Pažvelkime į energiją, kuri sukelia nerimą, susirūpinimą. Kas vyksta kūne, kai esame neramūs ir susirūpinę? Vyksta fiziologiniai pokyčiai. Visos be išimties mūsų ląstelės žino apie mūsų nerimą ir rūpestį. Mes galime numesti šiek tiek svorio, gali pasikeisti odos spalva (papilkėti). Visa tai atsakas į emocijas. Kai mes išreiškiame norą vibruoti daug aukštesniame lygyje, tai pasiekiame ramybę.
O kur dingsta energija? Energijos, reikalingos nusiraminimui, generuojama tiek, kiek jos reikia baimei ir nerimui. Bet, pereinant iš vienos srities į kitą, atsiranda nauja energija (tai „trečioji“). Ši dvasinė energija ir globėjai surenka ją kaip dar vieną spalvą, kuri sukasi mūsų Merkaboje, nes tai pergalės spalva. Dabar mes žinome, kad mūsų globėjai pagauna pergalės sukurtą auksinį žiedą. Jie, vaizdžiai tariant, deda jį į savo „kubilėlį“. Mes taipogi, sielvartą ir liūdesį transformuojame į nusiraminimą. Kai kas iš mūsų galime pasakyti: „Tai nuostabu – taip, kaip aš jaučiausi anksčiau ir kaip jaučiuosi dabar“. Pats epizodas niekur nedingo, o sielvartas ir liūdesys išnyko. Transmutacija baigta ir pergalės energija atiduodama globėjams, kurie ją saugo mums. Štai kodėl jie čia, štai dėl ko jie su mumis.
O kas gi vyksta su tais „kubilėliais“, kuriuos saugo mūsų globėjai? Tai, kas vyksta, savyje įkūnija dvasinius balansinius-mechanizmus ir svarbų supratimo to, kas vyksta, raktą, kuomet Žemės Harmoninės Konvergencijos metu, vaizdžiai tariant, nusileidžia didžiulis matuoklis, kad išmatuoti, kas gi vyksta Žemėje. Kai kas paklaus: „Apie kokius matavimus vyksta kalba? Ką reiškia „planetos vibracija“? Mums tai suprasti gan sudėtinga. Kas matuojama? Juk kiti matavimai nusimato 2012 metais. Tai ką matuos tuomet?“.
Matuoja globėjų „kubilėlių“ su nauja energija svorį. Tai ir yra planetos vibracinis lygis. Egzistuoja sąsajos tarp šių „kubilėlių“ užpildymo lygio su tuo, kokią energiją gauna planeta. Taigi, matavimo metu nustatomas santykis tarp to, ką turi globėjai ir ką priėmė Žemė.
Pabandykime išsiaiškinti šią koncepciją. Taigi, Harmoninės konvergencijos metu 1987 ir 2012 metais bus matuojama tai, kas įvyko. Yra tik vienas subalansuotas būdas tai padaryti: kartu su Žeme bus matuojama ir Šventoji Dvasia – globėjų ir jų energetinių „kubilėlių“ turinys. Tai – santykis tarp planetos ir žmonių bei jų sukurtos energijos.
Yra dvasinis namas, kuriame kiekvienam iš mūsų yra daug dėžių (Dovanų bei Instrumentų Namas). Kai kas iš mūsų jau pakėlė dangčius ir pasiekė šias dovanas. Vieni priėmė jas, bet nesupranta, kad reikia jomis pasinaudoti. Būtinas veiksmas. Kai kas iš mūsų diena po dienos gyvena su mįsle, tikėdami ir neprarasdami vilties. Dievo akyse už savo tikėjimą mes esame pakylėti. Mūsų laukia dovanos, tik reikia eiti pirmyn, tikėti, sušukti savo iššūkį ir savo laiku viskas taps aišku.
Ar mes žinome, kiek reikia energijos tikėti nematomu? Staiga išeiti už savo laiko rėmų ir pajusti Dvasios amžiną darbą. Tiesiog nuostabu, kad mes atėjome iki šios vietos, nes dvilypumo kliūtys yra didelės. Ir dabar dar yra tokie, kurie nesupranta to ir mieliau ištirpsta (ar ištirptų) senos energijos dualume, nei globėjų naujoje energijoje. Tai – mūsų pasirinkimas, už kurį esame mylimi…
Apie mus žino. Dvasia yra ne vakuume. Kiekvieną naktį, kai mes užmiegame, Ji žino mūsų mintis, sapnus. Viena visatos dalis sukasi apie įvykius Žemėje. Senovės mokslininkai teigė, kad yra tik viena Žemė ir viskas sukasi apie ją. Taip, taip ir yra. Daiktai ne visada tokie, kokie atrodo…“.