Prieš pradedant kalbėti apie Indigo vaikus, pakalbėkime apie „gyvenimo spalvas“. Nensi Enn Tapp (Nancy Ann Tappe, Understanding Your Life Through Color) savo knygoje „Supraskite savo gyvenimą per spalvą“ pirmoji aprašė atitinkamas metafizikines koncepcijas.
Gyvenimo spalva – tai spalvotas apvalkalas apie žmogaus aurą. Gyvenimo spalvos skirstomos į grupes ir kiekvienos grupės atstovams būdingos tam tikros asmeninės savybės, pagrindiniai charakterio bruožai. Panašiai kaip astrologijoje skiriami charakteringi žmonių bruožai sutinkamai su jų įgimtu biomagnetiniu imprintu, taip mokslas apie gyvenimo spalvas skiria charakteringus žmogaus bruožus sutinkamai su spalvotu apvalkalu apie aurą.
Ne visi „mato“ šį spalvotą apvalkalą, kaip ne visi mato aurą. Perskaičius knygą, galima „nustatyti“ žmogaus spalvą pagal charakteringas ypatybes, kurios skiriamos pagal spalvas. Šios žinios naudingos ne tik asmeniniams tyrinėjimams, bet ir padeda gydytojui geriau pažinti atėjusįjį, reiškia, padėti jam. Be to, tai įdomu!
Indigo spalva – tik viena iš daugelio naujų į Žemę ateinančių vaikų ypatybių. Tai – nekintama ypatybė, bendra visiems vaikams, todėl vaikai paprasčiausia vadinami „indigo vaikai“.
Vienas iš nepaprastų Naujosios Eros reiškinių dar snaudžia viso pasaulio vaikiškose lovelėse. Nauji „indigo“ spalvos vaikai jau atėjo į Žemę ir gyvena tarp mūsų. Kyla įtarimas, kad būtent apie tai galvojo kai kurie Pranašai, kai kalbėjo apie būsimą kito proto nešiotojų „masinį išsodinimą“ (pokštas!).
Kaip sensacingai beskambėtų, bet užsitarnavome teisę keisti savo biologinę struktūrą. Tai būtina tam, kad naujame amžiuje įgytume aukštesnes vibracijas ir užtikrintai žengtume į ateitį, kai planeta sulauks dar didesnių pokyčių. Kai žmonė įgys dar aukštesnes vibracijas, nei turi dabar, pati planeta gaus leidimą palaipsniui pereiti į naują matavimą ir taipogi įgis naujas vibracijas. Tai galima perskaityti senovės kalendoriuose.
Dvasia dovanoja mums naujus gabumus ir instrumentus, kuriais mes galime transformuoti save. Be to, į Žemę ateina nauji vaikai, kurie pasižymi dviguba šiek tiek kitokia, nei mūsų, sąmone ir unikaliais fiziniais ypatumais.
Nauji vaikai
Dvasinis sąmoningumas: atminkime, kad šie vaikai žino, kas jie. Šios žinios iš pagrindų skiriasi nuo to, kas buvo mūsų vaikystėje. Ląstelių lygyje jie „žino“, kad yra Visatos vaikai ir jiems šioje planetoje teks spręsti ypatingai svarbius uždavinius (o ne išmokti pamokas). Taigi, dviguba sąmonė skiriasi nuo mūsų. Praktikoje šie skirtumai pasireiškia įvairiai. Pirmiausia, jie daug lengviau, nei mes, sugeba įgyti naujas vibracijas. Žinoma, jei toks bus jų pasirinkimas! Jei bet kuris iš jų atsidurs ant savęs atradimo slenksčio, tai daug paprasčiau suvoks savo vertę, nugalės baimes ir bet kokius praeitų gyvenimų pėdsakus. Dažnai tokie vaikai iš viso neturi praeitų gyvenimo pamokų. Prie naujų vibracijų jie pereis be jokių pastangų ir lengvai ras kai kurias labai sudėtingas koncepcijas susijusias su naujomis vibracijomis bei su planetos žeme. Kai kurie ateis be jokios karmos.
Tai nereiškia, kad visi šie vaikai taps Naujos Eros nušvitusiais žmonėmis. Toli gražu. Jie, kaip ir mes, turi pasirinkimo teisę. Jei žmonės supras, kas jie, jie daug lengviau, nei mes, atliks darbą. Iš kitos gi pusės, ypatingos šių vaikų ypatybės gali būti psichologine problema, jei aplinkiniai nesupras jų ypatybių.
Indigo vaikams reikia kitokių ypatingų santykių. Blogiausia, ką galima padaryti, norint įtakoti jų elgesį – tai žeminti ir gėdinti tokius vaikus. Bet taip buvo ir su paprastais vaikais. Koks skirtumas? Praeityje, kai vaikui buvo sakoma, kad jis niekam tikęs, galėjo turėti neigiamos įtakos. Vaikystėje įteigtas nepilnavertiškumo jausmas, neretai turi įtakos suaugus. Taigi, žmogui reikia eiti pas psichologą. Kas pasikeitė dabar?
Naujų sąmonės savybių dėka Vaikai nebetiki tėvais, jei šie sako, kad jie niekam tikę,– nes žino, kad nėra taip! Vaikas supranta, kad jam paprasčiausiai meluoja. Rezultatas – jis šalinasi tėvų ir nebetiki jais. Dabar mažylio nebeįmanoma įtikinti, kad jis nenusipelnė bet ko! Vaikas intuityviai, ląstelių lygyje žino, kas jis. Būtent tai ir skiria juos nuo kitų – jie jaučiasi „karaliais“ ir „karalienėmis“. Daugelis tėvų, matydami tokias jų savybes, vadina juos „užsispyrusiais“ ar „sunkiais“. Iš tikrųjų, jie turi stiprų savigarbos jausmą ir ląstelių lygyje žino, kad jų vieta yra čia. Jie to prašė ir atsidūrė čia.
Toks vaikas gali būti arba palaima, arba bausmė tėvams priklausomai nuo to, kokiose sąlygose atsidurs. Jei, pvz., jis bus vienintelis indigo vaikas tarp vaikų su sena sąmone (tokie buvome mes), jis išsiskirs iš visos masės. Protu jis nesuvoks, kodėl niekas jo neatpažįsta, kodėl kiti vaikai nieko nesupranta, kodėl jie taip elgiasi, visi jie paprasčiausiai kvailiai! Indigo vaikai puikiai prisimena kitą pasaulį, kuris palaipsniui, metams bėgant, išsitrina – maždaug per 10 metų.
Štai toks atsitikimas – viena amžinai pikta ir nepatenkinta trijų metų mergaitė sunkiai bendravo su kitais vaikais. Jie visai nesidomėjo ja, buvo lėti, nenorėjo jos klausyti, niekada nežaidė pagal jos taisykles ir vengė jos. Kartą, karčiai verkdama ir piktai treptelėjusi koja, ji pareiškė: „Be reikalo aš čia grįžau!”
Kalbėti su indigo vaikais labai įdomu. Jie puikiai prisimena kitą pasaulį, jiems nerūpi video žaidimai, multikai, yra kantrūs ir įdėmūs. Jei prakalbome apie dėmesį, tai reikia pasakyti štai ką. Kas būtų, jei ateidami į Žemę mes žinotume, kas mes? Ir staiga paaiškėtų, jog mūsų niekas nepripažįsta, aplinkiniai elgiasi kaip su vargeta, o ne kaip su karališka asmenybe. O jūs vaikas ir negalite pakeisti situacijos – kas su jumis atsitiktų? Protu jūs nesuvoktumėte, kas yra ne taip. Deja, atsakymas yra toks – jūs taptumėte nerviškai dirglus. O tai susiję su dėmesio stoka arba dėmesio stoka ir hiperaktyvumu. Tokie vaikai nepriima realybės, persikelia į kitą pasaulį, kur jiems gyventi lengviau arba elgiasi atvirkščiai – išvysto tokią pamišusią veiklą, kad nukrypsta nuo savo gyvenimo tikslo ir, gal būt, nori patraukti aplinkinių dėmesį ir sulaukti pagalbos.
Daugelis tėvų savo vaikams kemša vaistus, nes nemato kitos išeities – palaikyti nors šiokią tokią tvarką namuose, priversti vaiką mokytis ir tobulėti. Tokia padėtis pasikeis. Jau dabar gydytojai energetiškai sėkmingai dirba su tokiais vaikais, bet reikia dirbti ir su tėvais. Kartais aplinkos pakeitimas teigiamai veikia indigo vaiką, bet toli gražu ne visada, nes nėra jokios garantijos, kad naujoji situacija bus geresnė už senąją. Vaiko elgesį kartais pavyksta normalizuoti į maistą dedant mėlynai žalių dumblių. Matyt, ši medžiaga biologiškai subalansuoja organizmą. Tai maistas, o ne maisto papildas. Šie dumbliai priskiriami kategorijai medžiagų, kurios vadinamos organinėmis biologiškai nuostabiomis medžiagomis – jos greitai ir natūraliai subalansuoja organizmą. Kai kurie seni auklėjimo metodai tiesiog neveikia indigo vaikų. Kaltės jausmas neveikia šių vaikų taip, kaip veikė mus. Ir frazė: „Na, palauk, ateis tėtis, tai jis tau parodys“, – taipogi neveikia taip, kaip veikė anais laikais. Vaikas paprasčiausiai nereaguoja į tokius grasinimus baimė prieš tėvą neveikia. Vidinis vaiko žinojimas, kas jis iš tikrųjų yra, paprasčiausiai neutralizuoja senuosius disciplinos triukus.
„Ir ką gi mums dabar daryti?“, paklaus tėvai. Naujoje eroje vaikų elgesys bus kitoks, nei anksčiau. Pvz., Naujos Eros vaikai nesirikiuos į eilę tik todėl, kad jiems liepta. Auklėtojas privalo paaiškinti, kodėl reikia sustoti į eilę ir pasakyti laiką, kada tai reikės padaryti. Vietoje – „na, vaikai, rikiuokitės ir eisime valgyti“, reikės pasakyti – „laikas valgyti ir jūs turite 3 minutes, kad sustoti į eilę“. Dabar jiems reikia spręsti grupinį uždavinį – kur reikia sustoti ir kas bus pirmas. Vaikai mėgsta uždavinius spręsti savarankiškai ir už veiksmus prisiimti atsakomybę sau. Dabar vaikai mąsto naujai ir iš suaugusiųjų reikalaujama to paties. Duokime vaikams laisvę pasirinkti ir iš jų sulauksime atsakingų veiksmų.
Taigi, šis naujas metodas pagrįstas tuo, kad jau ankstyvoje vaikystėje suteikti vaikams informaciją, kad jis pats savarankiškai ją apdorotų. Penkiamečio amžiuje prisiimti atsakomybę už savo veiksmus? Spręsti socialinius klausimus (kas eilėje bus pirmas)? Ar tai nepanašu į Naujos Eros principus suaugusiems, o ne vaikams? Šie principai ir suaugusiems, ir vaikams – štai kur visa esmė. Šie vaikai daug geresni, nei anksčiau, supranta, kas vyksta, ir mums jų neapgauti.
Kaip gi elgtis tėvams su vaiku? Pirmiausia, vaikui, net jei jis dar nemoka kalbėti, reikia paaiškinti, kodėl jo prašoma elgtis taip, o ne kitaip. Po to – suteikti jam galimybę rinktis (jei vaikas pakankamai suaugęs). Pvz., ruošiantis pietauti vietoje to, kad pasakyti – „sėsk už stalo“,– jam reikia pasiūlyti – „kur tu nori sėdėti?“, prieš tai paruošus bent du pasirinkimo variantus. Taigi, vietoje komandos jam siūloma pačiam pasirinkti.
Jei vaikas atsisako paklusti (gal pavargo), jį reikia tvirtai ir griežtai sutramdyti. Tai koks gi skirtumas? Skirtumas tas, kad tėvai su juo elgėsi pagarbiai net tada, kai išėjo iš leidžiamų ribų (vaikai taip elgiasi, norėdami išbandyti savo jėgas). Kai vaikas išeina iš tam tikrų apibrėžtų ribų, tėvai turi bausti disciplinuota akcija, kurią lydi ramūs paaiškinimai. Esmė ne būduose, kuriais verčia vaiką paklusti, bet kaip žiūrima į vaiką, kai reikia spręsti problemą. Jam turi būti aišku, kad – „mes tave gerbiame, gerbk ir tu mus“.
Nesuklyskite – tai ne vaiko lepinimas. Tai – kasdienis bendravimas su vaiku. Nereikia „ant pirštų galų vaikščioti paskui vaiką“, reikia tiesiog gerbti jį ir suteikti jam pasirinkimo laisvę. Nereikia reikalauti –„daryk, kas liepta ir jokių klausimų“. Jau ankstyvame amžiuje reikia pasistengti susidraugauti su vaiku ir atsisakyti seno modelio tėvai – vaikas supratimo. Taip auklėjo mus. Mūsų vaikai labai anksti pradeda reaguoti į pagarbą ir santykius su tėvais grindžia visai ne taip, kaip mes. Šie vaikai daug išmintingesni ir nustebina mus savo atsakingumu. Jie greičiau atkreipia dėmesį į socialines problemas, daug anksčiau pradeda domėtis suaugusiųjų problemomis ir anksti tampa mūsų draugais, o ne pavaldiniais. Sudie nutrūkimui tarp kartų, sudie tėvų – vaikų problemai. Tai priklauso senajai energetinei paradigmai! Taigi, atsiranda visai nauja žmonių rūšis.
Štai keletas patarimų, kurie padės mums bendrauti su tokiais vaikais:
1. Nuo pat mažens elkitės su vaiku kaip su jaunu suaugusiu žmogumi – tai balso intonacija bendraujant. Taip mes gerbsime jų gyvybinę energiją. Vaikas kaip tik tokio bendravimo laukia iš mūsų ir į kitokį elgesį reaguos neigiamai. Visada laukime to paties iš jų. Pirmomis dienomis mūsų reikalavimas pagarbos iš vaiko pusės bus nesuprastas, bet mes garsiai to prašykime jų. Mamos, lemiamą reikšmę turės mūsų KETINIMAI gerbti ir būti gerbiamomis. Sudarykime pagarbos sutartį su vaikais jau ankstyvoje vaikystėje. Tokios pagarbos galime sulaukti tik savo veiksmų dėka – kitokio būdo nėra. Sakykime garsiai apie pagarbą. Indigo vaikai reaguoja ląstelių lygyje. Labai dažnai tarpusavio pagarba – tai vienintelė pamoka, kurią reikia tokiam vaikui įsisavinti Žemėje ir jam reikalinga mūsų tam tikra pagalba.
2. Nuo pat gimimo vaikams garsiai aiškinkite, kas dedasi aplinkui. Aiškinkite apie viską! Gerai įsiklausykite į šį pasiūlymą! Vaikai ląstelių lygyje jaučia, ką mes darome. Mamos, pasistenkite prisiminti pirmąsias savo vaiko valandas. Ar prisimename, kaip pirmą kartą paėmėme vaiką ant rankų ir pažvelgėme į jo plačiai atmerktas akis? Ar vaikas lygiai taip įdėmiai žiūrėjo mums į akis? Ką mes tuo momentu pajutome? Mus užplūdo bendrumo jausmas. Taip, tomis akimirkomis kaip tik ir vyko bendravimas! KETINIMAS – varomoji bendravimo jėga ir ji pradeda veikti nuo vaiko atsiradimo dienos. Vaikas žino, ar norime su juo bendrauti, ar ne. Jie išmintingi ir nenustebkime, kad vaikas ne pagal metus būna suaugęs.
3. Kaip galima dažniau tokiems vaikams suteikite pasirinkimo galimybę. Paruoškite scenarijų valgymui, miegui, žaidimams, kur jie galėtų pasirinkti. Prisiminkime, leisdami vaikui pasirinkti, mes patvirtiname jo „karališkąjį“ statusą. Vaikas supranta, kad mes taipogi priklausome aukščiausiam luomui. Jam ne svetimas supratimas apie dinastiją ir paaugęs grąžins mums pagarbos duoklę. Jei vaikas priklauso karališkai giminei, jis tiki, kad ir mes jai priklausome. Supraskime šį principą ir kasdienis bendravimas su vaiku klostysis kur kas geriau.
4. Iš indigo vaikų reikalaukite disciplinos taip, kaip ir iš kitų, tik su mažesnėmis emocijomis. Audringos emocijos neveikia vaikų kaip ir bandymai sužaisti vaikų kaltės jausmu. Riksmais mes nieko nepasieksime, tik pademonstruosime savo silpnumą. Jei mes šią partiją pralošime, tai vaikas tik išloš. Jei mūsų karta nuo pusiausvyros netekusių tėvų riksmo susigūždavo, indigo vaikai tokioje situacijoje gali šypsotis. O! Mes pralošėme! Tikslus ir ramus disciplinos reikalavimas, prieš tai perspėjus vaiką apie melagingą veiksmą, – tai pats efektyviausias metodas. Svarbu tai atlikti tuomet, kai to reikia. Net ir supermarkete! Ir nekreipkime dėmesio į pirkėjus. Juk ne jiems, o mums reikės su vaiku grįžti namo. Būkime nuoseklūs. Kadangi indigo vaikai suauga labai anksti, toks vaikas labai anksti įsisąmonins kaip mes reaguojame į jo bandymą išbandyti mus. Blogiausias variantas – leisti indigo vaikui „joti“ ant mūsų. O toks vaikas išnaudos mažiausią galimybę pajungti tėvus. Po to labai sunku atgauti pasitikėjimą. Kaip sako Nensi Enn Tapi, vaikai sąveikauja su mūsų emocine būkle. Tai ne tas pats – reaguoti į ją. Meilė, ryžtas, nuoširdumas – nepamirškime, – tai taipogi emocijos. Šie vaikai pasižymi labai stipria intuicija.
5. Būkime pasiruošę indigo vaikų nusivylimui bendravime su kitais vaikais. Iki tam tikros ribos – tai normalu. Bet jei vaikas nusiminęs ar užsidaro savyje, tai gali būti depresijos požymis. Tokią būklę gali keisti pašėlusi veikla. Abu jausmai yra apsauginiai, pagimdyti absoliučios vienatvės – net kitų vaikų apsuptyje.
Tokie vaikai neturi antspaudo ant kaktos „Indigo vaikas. Naujoji Era“. Sau draugus jie randa po trumpalaikių ar ilgalaikių bandymų ir klaidų. Metafiziniu požiūriu, gal būt, draugus jiems rasti lengviau tarp šviesos darbuotojų vaikų, nei pervesti jį į kitą mokyklą tikintis, kad šis šansas geresnis, nei pirmasis. Jei pas pažįstamus sutikote indigo vaiką, dažniau organizuokite susitikimus savo vaikams. Tai padės vaikams įgyti vidinę pusiausvyrą ir tuo pačiu bus pakantesni bendraklasiams, kurie jų nesupranta.
Nebijokime prašyti pagalbos. Jei jaučiame, kad negalime savarankiškai išspręsti vieną ar kitą vaiko problemą, kreipkimės į gydytojus, psichologus, mokytojus – darbuotojus, kurie tiesiogiai dirba su tokiais vaikais. Daugelis profesionalų, mokantys dirbti su vaikais, nėra Naujos Eros žmonės, bet jie paprasčiausiai žino, kaip dirbti su indigo vaikais. Šie žmonės išmoko atpažinti simptomus ir žino problemų sprendimo būdus. Atminkime, kad tokie darbuotojai savanoriškai atsidūrė reikiamu momentu reikiamoje vietoje.
Ne visi dabar gimstantys vaikai yra indigo vaikai, bet jų yra vis daugiau ir daugiau. Tai prasidėjo apie 1970 metus. Iš pradžių jų buvo nedaug, o šiuo metu jie sudaro apie 80% visų į Žemę ateinančių mažylių. Esant tokiam santykiui, jiems nebus sunku susirasti draugų. Šiuo metu mums labiausiai reikia pasirūpinti nuo 3-jų iki 6-rių metų vaikais. Į Žemę jie atėjo tuo metu, kai jų gimdavo apie 30%. Tokie vaikai greitu laiku gims visi. Ir ką jie mums pasakys?“