1996 metų gruodžio 1
Labas rytas, mano vaikai!
Žiema atėjo, o jūsų širdyse – pavasaris. Jus visada turi lydėti pavasarinės nuotaikos, permainų laukimo džiaugsmas, nes taip yra.
Žmogus pusiausvyroje bus tik tada, kai jo širdyje subalansuota trilapė liepsna. Dabar tai jums labai svarbu. Išminties Aspektas turi būtinai būti jūsų įvaldytas. Apie tai ir bus mano kalba.
Iš ko susideda žmogiškoji išmintis? Iš praeito gyvenimo rezultatų, jo apmąstymo, analizės, teisingų sprendimų priėmimo. Tas žmogus išmintingas, kuris nuolankiai pragyveno gyvenimą ir iš gyvenimo pamokų padarė vienintelę teisingą išvadą. Būna ir Dieviškoji Išmintis, tuomet ji yra Dievų dovana jų pasirinktam žmogui. Kad sugebėtų padaryti teisingas išvadas, žmogus, be nuolankumo turi turėti išvystytą intelektą. Yra žmonių, kurie daužo ir daužo galvą į vieną ir tą patį kampą ir ilgai negali suvokti, kad teisingiau būtų jį apeiti tinkamu momentu.
Taip, kad, brangūs vaikai, vėl mes prieiname prie vieno ir to paties: etinių normų laikymosi. Kad ir kur jūs pasižiūrėtumėte, į kokią savo sielos savybę neatkreiptumėte dėmesio, pradiniai duomenys visada vieni ir tie patys. Ir dar – yra būtinas bešališkas žvilgsnis į save iš šalies. Neužmirškite Stebėtojo, kuris lydi jus visą gyvenimą. Pažiūrėkite į save jo akimis ir nuspręskite: patinkate jūs sau toje ar kitoje situacijoje. Ką norėtumėte pakeisti tame žmoguje, kurį stebite. Ar geranoriški jo poelgiai, ar jis atitinka jūsų idealą?
Atminkite, kad jūsų užduotis – subalansuoti trilapę liepsną, kad jūsų vystymasis vyktų harmoningai. Netolygus trilapės liepsnos lapelių augimas, jus gali išvesti toli iš teisingo kelio.
Iškreiptas valios lapelių augimas, atgaivins jau nugalėtas puikybę ir savęs sureikšminimą, meilės lapelių –minkštakūniškumo, savęs niekinimo, pasipuikavimo, ir nebūna tik netolygaus išminties liepsnos lapelių augimo. Tai ta savybė, kuri centruoja žmogų, neleidžia jam nukrypti į tą ar kitą pusę. Štai kodėl iš visų lėčiausiai auga mokinių išminties lapeliai, nes jau supratot, kad išmintingas žmogus savyje yra jau teisingai įvaldęs ir subalansavęs savyje ir valią, ir meilę.
Atminkite senovės išminčių ištartus žodžius, prisiminkite jų gyvenimo kelią. Juos visada išskirdavo bešališkumas ir intravertiškumas. Pažiūrėkite iš savo labiausiai išvystyto kūno aukščio ir išanalizuokite duotą jums situaciją: ar teisingai pagalvojote šiuo atveju, ar padarėte teisingą išvadą? Atsitraukite, pamatykite situaciją bešališko stebėtojo akimis. Aš noriu, brangūs vaikai, kad visi jūsų liepsnos lapeliai būtų subalansuoti ir švytėtų tyra, nedrumsta šviesa. Laimingo kelio, mano vaikai, savęs nugalėjime, kai jūs ateisite pas savo aukščiausiąjį Aš, kur aš-
Valdovas Lanto, būtinai jus pasitiksiu.
1996 metų gruodžio 2
Labas rytas, mano vaikai!
Šiandien mano baigiamasis žodis. Žinoma, aš turėjau su jumis pasikalbėti, nes tai aš užviriau jūsų apmokymo košę.
Eksperimentas labai pasisekė, mano draugai, ir neliūdėkite, kad viskas baigėsi, – viskas tik prasideda. Prasideda Jūsų sąmoningas dvasinis gyvenimas. Tai buvo iniciacija, mes davėme impulsą greitesniam mūsų parinktų sielų vystymuisi. Yra ir kitų, tokių pat, sielų, bet jos neatsiliepė, jos prarado šansą, – ir, laisvam laisvė, varžyti – nuodėmė. Jums duotas pamokas, jūsų siela asimiliavo ir tolimesnis vystymasis, tolimesni pasiekimai priklauso tik nuo jūsų, nuo jūsų ryžto. Tai – eilinė pamoka, kurią jums duoda gyvenimas.
Tai tas gyvenimo tarpsnis, kuris turi būti jūsų praeitas savarankiškai.
Kas tai yra pašventimas? Tai iniciacija, tam tikrų organų nukreipimas į darbinę padėtį, kurie pradeda dirbti nauju režimu, ir nuo jūsų priklauso, ką jūs darysite su atsivėrusiais gabumais ir su tais įgūdžiais, kuriuos jūs gavote, su tomis žiniomis, kurias mes duodavome jums su didele meile.
Aš padrąsinančių žodžių nekalbėsiu, nes jie ne kartą buvo jau sakyti. Aš nekalbėsiu apie perspektyvas, tiek teigiamas, tiek ir neigiamas, kurios laukia jūsų įvairiose situacijose. Aš papasakosiu jums apie mūsų darbą, kaip apie akivaizdų sektiną pavyzdį.
Visi Valdovai, visos būtybės, dirbančios Žemės evoliucijos vardan, – bendraminčiai. Mums visiems neegzistuoja mūsų pačių asmeniniai interesai, mes neturime savo asmeninių reikalų, yra vien tik tarnystė. Tarnystė Žemės labui, žmonijos labui metai iš metų, šimtmetis po šimtmečio. Mes atstovaujame tą būrį, tas sielas, kurios sutiko dirbti šį darbą. Ir mes dirbame, dėdami visas įmanomas ir neįmanomas jėgas šios problemos sprendimui.
Mes nepertraukiamai stovime žmonijos interesų sargyboje, mes dirbame su visom žemesnėmis karalystėmis, mes dirbame su elementalais.
Dėkojame VIENATINIUI, Jo Eksperimentas pavyko. Galimybė, kurią mes davėme žmonėms, nebuvo praleista. Paskutiniu metu, per šį trumpą laikotarpį, netgi matuojant žemiškais matais, buvo padaryta labai daug. Įvyko prasiveržimas, tas prasiveržimas sąmonėje, kai kurių sielų evoliucijoje, kurio mes tikėjomės tame didžiame Žemės ir žmonijos išgydymo darbe.
Įvykių svarba, mano draugai, bus įvertinta vėliau, bet tikėkite manimi, kad ir jūs, įsikūniję Žemės vaikai, dalyvavote Didingame Žemės VIEŠPATIES Eksperimente, kuris baigėsi teigiamai ir turės tiek mums, tiek jums toli einančias pasekmes. Aš smulkmenų neatskleisiu, te padirbėja jūsų vaizduotė. Žinokite, kad mes niekada nepaliksime jūsų be mūsų dėmesio.
Aš, Valdovas Sen Žermenas, ir visi jūsų Mokytojai, visada prisiminsime ir palaikysime jus.
Jūs žengsite vieną žingsnį mūsų link, mes priartėsime prie jūsų per tūkstantį.
Pirmyn, mano draugai, į artėjančius didingus įvykius su entuziazmu, viltimi, meile.
Laukiantis jūsų, visada jus palaikantis, visada pasiruošęs padėti
Valdovas R.
1996 metų gruodžio 4
Aukso Amžius nuostabus, tiesa? Nuostabi ta Oriono žvaigždyno planeta, kurią tu matei, kokie harmoningi ten žmonės. Ten pastoviai skamba muzika, kurios niekas negroja, ją skleidžia viskas planetoje. Skamba pats oras, planeta, žmonių vibracijos, jų tobula sąmonė. Greitai ir Žemė bus tokia pat tobula. Kosmosas gali egzistuoti tiktai harmonijoje, todėl gali įsivaizduoti, kokią disharmoniją į visą Visatą įnešdavo Žemė, nors Tamsos Kunigaikštis ir bandė ją nuo visų izoliuoti, bet tai neįmanoma, nes kaip vieninga yra žmonija, taip vieningi ir visi Visatos kūnai, irdisharmonija, skambanti vieningame chore, sugeba sugriauti visą Galaktikos, Visatos tvarką. Neigiamos vibracijos yra griaunančios. Jūsų mokslininkai atliko su augalais atitinkamus eksperimentus.
Tu stebi Savo augimą, mano Vaike, stebi kartu su seserimi O. Į ją mes dedame ypatingas viltis, todėl teisingai darai, kad daliniesi su ja Diktuotėmis. Dabar tavo akiratyje pasirodė sesuo N., kuriai tu taip pat skaitai Diktuotes. Tegul tuo ir apsiribuoja žmonių ratas, kurie išgirs tas Diktuotes. Sesuo N. mums žinoma. Perduok jai, kad jeigu ji panorės, mes koreguosime jos vystimąsi. Neigiamos emocijos, kurias ji gauna jos lankomajame būrelyje, gali ardančiai paveikti jos sveikatos būklę. Ir taip, brangus Vaikeli, aš džiaugiuosi, kad tu vėl sudarei būrelį, tai gerai. Tegul tie vaikai taip pat klauso mūsų Diktuotes.
Dabar labai sudėtingas, bet nuostabus laikas. Tokiais laikais atsiveria šviesių sielų, siekiančių tobulėjimo, pagreitinto vystimosi galimybės. Visi jūs žinote, kad tereikia žmogui tik panorėti, pasiryžti, kai jam suteikiami sparnai nugalėti daug, daug kliūčių. Tokiu metu su mūsų pagalba galimas staigus šuolis aukštyn, nes mes suinteresuoti Žemės šviesių sielų sąmoningu bendradarbiavimu. Dabar, kaip niekada, mums reikalingi bendradarbiai, jungiantys mus su Žeme. Šiuo pasikeitimo laiku reikia daug bendradarbių, sujungiančių ryšio gija viršų su apačia, kad būtų,pagaliau, kaip viršuje, taip ir apačioje.
Tais jungiamaisiais kanalais eina mūsų pagalba. Kaip gerai, kai žmonės pradeda dirbti sąmoningai, o ne aklai blaškydamiesi tai į vieną, tai į kitą pusę, kaip kačiukai. Ir taip, mano brangioji, pradžioje jūsų buvo 5, dabar – 3. Visi kokie magiški skaičiai. Neplėsk šio būrelio. Iki Diktuočių pabaigos niekas neturi jų girdėti, išskyrus, jus tris, nes šis pasirinkimas galutinis. Iki rytdienos, mano Vaike.
S.
1996 metų gruodžio 5
Pas žmogų septyni kūnai. Žmogus gauna 7 pašventinimus. Žemėje – 5 , retais atvejai – 7. Galima suprasti, pašventinimas – tų septynių kūnų iniciacija. Po to žmogus palieka Žemę visam laikui, jo darbas ir gyvenimas – Žemės viršutiniuose sluoksniuose arba už jos ribų.
Septintas kūnas- atminis, dvasinis kūnas. Visi kūnai, su laiku įsisavinti. asimiliuojasi fiziniu kūnu, todėl visi šventieji – tai žmonės, kurių fizinis laidininkas turi visų kitų kūnų savybes. Šeštasis kūnas – aukštasis, emocinis kūnas, toks žmogus – šeštos rasės atstovas; žmogus su funkcionuojančiu 7 subtiliuoju yra septintos rasės žmogus. Žmonija, išvysčiusi visus 7 kūnus, išeina iš Žemės kad jau niekada į ją negrįžti. Jų tikslas – tolimesnis tobulėjimas kituose Kosmoso keliuose. Jeigu jūs supratote, septintasis laidininkas – tai būtinai VIEŠPATIES Karys, todėl jis visada su kardu, ir charakteris jo atitinkamas. Tai pirmojo VIEŠPATIES valios spindulio įsikūnijimas. Toks yra Archangelas Mykolas.
Žemės traukos nugalėjimas, išėjimas už jos ribų – tai galimybė gabumų augimui, esamų žmogaus sieloje, viršžmogiškųjų savybių įsisavinimas, kurių atstovų yra mūsų VIEŠPATS. Septintas kūnas yra kartu ir palaiminimo kūnas,. atskirtas nuo VIEŠPATIES kūno plona plevele. Nedidelė pastanga – ir jau niekas neskiria jo nuo VIEŠPATS, jis tampa Jo kūne atomu, sąmoningu atomu, turinčiu visus Jo gabumus vienu metu, bet ir savo asmeninę sąmonę. Nėra ribų tobulėjimui, niekas nesibaigia išėjus iš Žemės, žmogui suteikiamos plačios perspektyvos jo tolimesniam augimui.
Todėl išlydint žmogų į tolimiasnią kelią, reikia džiaugtis, o ne liūdėti. Aplinkinių ir artimųjų žmonių ašaros – tai jų savimeilė ir egoizmas. Daugeliui žmonių, mylintys juos Žemėje, trukdė eiti tolyn, o kai kuriuos pririšo prie Žemės, padarę juos vampyrais. Todėl apie išeinančius reikia kalbėti gerai, todėl reikia siųsti jiems gerus palinkėjimus. Ryšys niekada nenutrūksta, ir geros mintys, pasiųstos giminių ir artimųjų, labai jiems padeda jų kelyje, ar jie įsikūnijime ar ne. Todėl mes visada būname vienoje ir toje pačioje kompanijoje, kur mes bebūtume. Meilės ir neapykantos saitai yra amžini, karma veikia iki to laiko, kol neapykanta perauga į meilę. Todėl mes kartojame: mylėkite vienas kitą, atleiskite neapkenčiantiems jūsų, nes nežino ką daro. Neapykanta žudo paties žmogaus sielą; neapykantos objektas, jeigu jis yra tyras, niekada nenukentės nuo jos strėlių; jos sugrįš pas savo kūrėją. Nepavydėtinas likimas didelės arba mažos valdžios žmonių, kurie nejaučia meilės kitiems. Visos savybės, nuo kurių kenčia jiems pavaldus žmonės, audžia tokį karmos raštą, kurią teks ilgai neutralizuoti. Jų laukia, jeigu ne kančios, tai ilgas buvimas skaistykloje. Todėl valdžia turi būti suteikiama skaistiems žmonėms, vienintelis tikslas kurių turi būti žmonių gerovė, o ne jų laikymas nežinioje ir tamsoje.
S.
1996 metų gruodžio 6
Neįnoringumas, nepiktumas – pagrindiniai einančio Keliu, bruožai. Jūs turite žinoti, kad visi nemalonumai, atsitinkantys gyvenime, ir nesusiklostantys santykiai su žmonėmis, – karmos pėdsakai ir pasekmė. Jeigu jūsų nemyli, jeigu jums nepalankūs, reiškia ir čia yra karma. Atleiskite tiems žmonėms ir, kol jie nepakeis požiūrio į jus, būkite su jais tolygūs, bet nuošaly. Ramiai uždarykite savo sąskaitas, ir nesumanykite įsižeisti, kitaip, iš senų pėdsakų karma kurs naujus mazgus.
Teisingumas susideda iš teisingų poelgių. Prieš užsigaudami arba pradėdami nekęsti žmogaus, visada analizuokite situaciją. Jūs, žmonija, vieninga, ir savo indėlį į bendrą reikalą, bendrą sąmonę reikia kurti sąmoningai. Atminkite, kad jūsų sąmonė jau ne tik jūsų. Jūs atsakingi už visą žmoniją, jūs atsakingi už žmonijos ir Žemės karmos išvalymą. Te visada jus lydi bendradarbiavimas, kaip skruzdėlių, kaip bičių. Skruzdėlyno ir bičių šeimos vienybė priklauso nuo kiekvienos bitės, kiekvienos skruzdėlės, bet jas valdo instinktas, o jus, žmones, turi valdyti aukšta sąmonė. Susiskaldymo laikas baigėsi, atėjo brolybės ir vienijimosi laikas.
Visi jūs, brangūs vaikai, išrinktos sielos, kurių pavyzdžiu žmonija turi kurti savo gyvenimą. Bet neužmirškite kuklumo. Niekada neiškelkite savo privalumų. Matančiam ir dėmesingam žmogui taps aišku, tegul pasąmonės lygyje, kad jis susidūrė su kažkuo neįprastu. Iš čia ir reakcija: yra gerumas, yra romumas – supras ir priims, ne – jus puls, bet jūs – VIEŠPATIES Kariai, Jo gynėjai, žinote, kaip elgtis. Tie, kas puola, – aistringi, nekantrūs išpuikėliai, kuriems svarbiausia – jų ego, kurį jie tenkina tęsiantis daugeliui įsikūnijimų.
Plika akim matosi, kad Kalpa pasibaigė, kad artinasi didingi įvykiai, kad reikia gelbėti savo sielą, galvoti apie jos augimą, o ne apie savo kišenę. Kaip to žmonės nemato. Jeigu visi pensininkai nustotų vaikytis papildomo uždarbio, o pagalvotų apie savo vaikų, savo anūkų sielas, kokį šuolį į priekį padarytų žmonija. Vietoj to skundai, skundai. Pažiūrėkite į gatve einančius pagyvenusius žmones. Akys nuleistos žemyn, nugaros sulenktos, todėl, kad nėra kalbos nei apie mankštą, neiilgiau trunkantį pasivaikščiojimą. Jie kiūtina savo reikalais, visi gailėdami savęs, nejausdami palaikymo, dėmesio. O jiems reikia pagalvoti apie jaunus, kurie prarado dvasingumą ir žvaliai skuba savais reikalais, nieko aplink nematydami, stumdydami kitus, nes juos domina tik jų pačių brangi persona, o čia dar senukai painiojasi po kojomis. Geriau jiems ir negyventi! Ir negyvena, ir miršta, neįvykdę savo didžiosios žmonijos išgydymo savo meilės pagalba, misijos.
Susimąstykite, mano vaikai, apie santykius visuomenėje. Tegul kas gali, tie, kas sugeba galvoti ne tik apie save, visų negatyvų transmutacijai šaukiasi violetinės ugnies pagalbos.
Spinduliuokite, mano vaikai, Žemei ir žmonijai saulėtą meilę, švieskite žmonėms, galvokite ne apie save, o apie visos žmonijos išgelbėjimą. Tokia visų Šviesos Jėgų užduotis.
Viešpats Šiva.
1996 metų gruodžio 7
Linkėjimai jums iš Kosmoso, iš tolimų jo pakraščių. Aš kalbėsiu apie Kosmosą. Visa pasireiškusi Kosmose gyvybė sveikina savo žemiškuosius brolius, pakylėtus Valdovus ir nepakylėtus žmones, einančius į Šviesą ir padedančius savo gimtosios planetos evoliucijai. Mano broliai, Kosmosas begalinis, bet čia yra vietos kiekvienai mąstančiai būtybei, yra vietos savogabumų ir jėgų panaudojimui, kad tik būtų noras. Kiekviena būtybė, siekianti tobulėjimo, yra palaikoma ne tik savo Mokytojų, bet ir kitų Mokytojų, kadangi Kosmosas vieningas, čia negali pasislėpti nei vienas judesys, nei viena mintis. Dabar sesuo Parvati jaučia mano kalbos, mano sielos muziką, nes viskas turi savo skambėjimą. Garsas, spalva, šviesa lydi bet kokį pasireiškimą Kosmose, štai kodėl į Kosmosą įleidžiami tik harmoningi žmonės, kurie nugalėjo savo ego, savęs sureikšminimą, – tam, kad nesugriautų harmonijos, nes viskas kuriama harmoningai, chaosas – griaunantis. Štai kodėl mums, stebintiems Žemę, džiugu nuo jos atėjusio harmoningo skambėjimo. Sveikiname ir dėkojame Tau, brangi mūsų Sesuo, padedančiai žmonėms Kosmose. Žemės istorijoje tai vyksta pirmą kartą, nes nebuvo galimybių Žemės gyventojams išeiti už jos ribų, dėl žemų vibracijų, dėl apnuodytos aplinkinės erdvės. Dabar viskas kitaip. Mes siunčiame savo palaiminimą Žemės vaikams kartu su mūsų meile. Tegul mūsų meilė padeda jums jūsų evoliuciniame judėjime, tegul greitėja jūsų augimo tempas, tegul ir toliau Žemės balsas bus sąskambyje su harmoningu planetų choru. Dėkojame jums ir laiminame, Žemės vaikai.
Mokytojas N.
1996 metų gruodžio 7
Gauta Diktuotė – pirmas tolimojo Kosmoso pasveikinimas Žemės vaikams. Ar jaučiate šio momento reikšmingumą? Iki šiol Žemė savo tamsa buvo izoliuota nuo likusio Kosmoso. Dabar mūsų ir jūsų pastangų dėka, Kosmosas pradeda skambėti. Kol kas mes, tik mes jį girdime dėl jūsų atsilikimo, bet dabar, kai visi nuodai aplink Žemę sunaikinti, kada nėra pavojaus iš jos pusės, Kosmosas kartu su Žeme pradeda didingą kūrybos darbą, kur kartu su kosminiais Kosmoso tobulėjimo procesais beveik automatiškai tobulės Žemė, bendro judėjimo dėka. Štai jums eilinis brolybės pavyzdys, kuomet veikia ne atsiskyrimas, o susivienijimas. Dabar jūs suprantate, kodėl mes nuolat kalbame apie žmonių broliją, apie žmonijos vienybę. Iš tikrųjų, susivienijusiai žmonijai pakanka vienos kilnios minties, ir tarsi stebuklas, įvyks globaliniai pasikeitimai. Jūs suprantate mane, mano vaikai. Šio pavyzdžio įkvėpti, tikiuosi, ir jūs niekada neužmiršite savo broliją, kuri aukščiau giminystės ryšių. Štai kodėl mes kartojame: mylėkite, mylėkite vienas kitą ir Naujoji Epocha netruks ateiti, o asmeniškai jums – netikėtas visų jūsų norų išsipildymas ir dar daugiau, jūsų augimas pritrauks gėrį ne tik jums, bet ir visai rasei. Galvokite, brangūs vaikai, apie žmonių broliją, galvokite apie žmonijos tobulėjimą ir tai netruks ateiti.
Su meile, Serapis Bej
1996 metų gruodžio 8
Labas rytas, Žemės vaikai!
Mums iš mūsų tolumos, gerai matoma Žemė, ir mes džiaugiamės jos įtraukimu į Tarpgalaktinę Tarybą. Dabar niekas negresia nei Žemei, nei Kosmosui. Visas vystymasis dabar vyks pagreitintu tempu, sudarytas skubios pagalbos Žemei planas, kuris jau įgyvendinamas. To rezultatus jūs greitai pajusite. Greitai jūs tapsite neįprastų reiškinių, vykstančių Žemės danguje, liudininkais, būkite pasiruošę stebuklams. Kaip gerai, kad, nepaisant savo sunkios padėties, jūs padedate stokojantiems keliauninkams Kosmoso keliuose. Tai byloja Naujos Eros pradžią. Džiaukimės tuo, brangūs vaikai. Tarpusavio pagalba, brolybė, visų Kosmoso gyvybės pasireiškimų varomoji jėga, kaip gerai, kad dabar nesigirdės disonanso Kosmoso harmonijoje. Aš papasakosiu apie jūsų planetos vystymosi kelius. Tai liečia pirmiausia jus, Žemės vaikus. Labai greitai, prasidėjus pokyčiams, didelis Žemės žmonių procentas sugebės dirbti Kosmose. Tam mes viską paruošę. Mes pasiruošę priimti jus į savo glėbį, brangūs vaikai, pasiruošę jums duoti darbo įvairiose Visatos kampeliuose, nes jūsų kūryba išeis už Žemės ribų. Būtybės, išvysčiusios mentalinius kūnus, sugebės dirbti įvairiose Visatos dalyse vietose. Taip kad, mes dar kartą sakome jums: vystykite savo sąmonę, kad būtumėte sąmoningais darbuotojais Kosmoso keliuose. Jūsų sugebėjimų pasireiškimai neturės ribų. Išvystyta, harmoninga sąmonė sugebės palikti savo lopšį, ir jūsų laukia, brangūs vaikai, begalybė. Tai, apie ką kalbėjo jums jūsų Mokytojai, pildosi. Jau dabar būtina ruošti savo sąmonę, kad taptumėte Naujos Epochos kūrėjais – jau ne kosminės, o galaktinės, visatinės.
Jūsų kelyje laukia nauji pasiekimai, pašventimai, nes mes pasiruošę priimti Žemės vaikus į savo bendruomenę.
Aukite, brangūs vaikai, plėskite sąmonę, nes nėra ribų žmogaus augimui.
Mokytojas Dži
1996 metų gruodžio 8
Jūs jau susipažinote su dviem Mokytojais. Jie surado laiko su jumis pasikalbėti, vaikai mano, kad pasveikinti jus, priminti, kad kažkada vaikai palieka vystyklus ir pradeda įsisavinti supančią aplinką, vienaip ar kitaip užpildydami ją savimi. Kai kurie nešasi kartu džiaugsmą ir meilę, kiti tampa dykaduoniais, besimaitindami ir erdve, ir kitų gyvybine energija. Šiuo metu tamsiame Žemės horizonte užsidega daug naujų švyturėlių, savimi apšviesdami erdvę. Atminkite, kad gyvenimo prasmė – davimas. Tik tokiu keliu gali būti pakeista gyvenimo kokybė, tik taip gali ateiti progresas. Kosmosas gyvena auka. Tai tegul tie, kurie pajėgūs įsiklausyti į mūsų žodžius, dėl Naujos Epochos paaukoja savęs sureikšminimą, pavydą, puikybę. Tarp šviesios sąmoningos būtybės išdidumo ir puikybės – didelis skirtumas. Suvokite, mano draugai, visą ateinančio gyvenimo momento grožį. Paaukokite, atiduokite mums visus savo trūkumus ir mes juos perlydysime į privalumus. Atverkite mums savo širdis, o mes jas pripildysime meile, viltimi, ryžtingumu. Pagalvokite apie perspektyvų didingumą, laukiančių jūsų tobulėjimo kelyje. Eikite pas mus, brangūs vaikai, į mūsų ašramus ir mes atiduosime jums brangenybes, sukauptas jums ir seniai laukiančias. Sugebėkite jas pasiimti, tinkamai įvertinę.
Mokytojas S.B.
1996 metų gruodžio 9
Labas rytas, mano vaikai!
Kiek stiprus jūsų veržimasis į Kosmosą? Ar daug jėgų jūs įdedate bendraudami su mumis? Ar negęsta jūsų pasiryžimas? Kreipkite dėmesį į mūsų klausimus ir laikas nuo laiko užduokite juos patys sau. Baisiausia mokiniui – prarasti ryžtą. Neleiskite buičiai uždengti Dangų, stebėkite jį net pačiomis tamsiausiomis dienomis, nes tamsa išeis, Šviesa vėl nušvis.
Ar malonus jums mūsų rūpinimasis, ar nepradėjote priprasti prie šito, kaip prie kasdieninio reiškinio. Neleiskite majai uždengti mūsų Šviesą. Jūsų ir mūsų širdys turi plakti vienu ritmu. Neužterškite fizinių laidininkų, darykite juos subtilesniais. Kartais prisiminkite pasninką, jis gerai šviesina laidininką. Pats baisiausias reiškinys buityje – įprotis. Neleiskite jam prarasti pojūčio aštrumą, įkristi į miego liūną.
Viskas be pertraukos dirba ir atsinaujina. Kiekvieno žmogaus tikslas – tobulėjimas. Kiekviena diena turi atnešti bent kruopelytę naujo. Neleiskite sau užsistovėti. Kontroliuokite savo būseną. Žmogui skirta kurti, o ne miegoti ant laurų, pusiau miegant narstydami malonius sau vaizdus ir įvykius. Nei akimirkai neužmirškite, kad jūs – kariai, o kariui svarbiausia – pasiruošimas, budrumas. Nepražiopsokite ženklų!
Kartą pradėto proceso sustabdyti neįmanoma, nakties įvykiai prasiveržia į dienos sąmonę, taip ar kitaip, keičiant ją. Kai žmogus praranda ryžtingumą, jis praranda ryšį su Kosmosu, ir pradeda prarasti vieną po kito visus savo pasiekimus. Gyvenimas pasidaro ramus, pusiausviras, be ugnies blyksnių, ir žmogus krenta, krenta į pasišlykštėjimo ir kasdienybės duobę, jį vėl pradeda dominti dienos įvykiai, paskalos, gailestis sau, godumas, malonumų siekimas. Netapkite tokiais, mano vaikai. Jūsų sąmonė turi visą laiką būti sargyboje. Kasdieną tikrinkite save, analizuokite savo pojūčius, būkite griežti sau.
Dabar jūsų gyvenimas turi būti kario, kuris viską mato, pastebi, analizuoja ir daro išvadas, gyvenimas.
Iš savo sąmonės išmeskite bet kokį kritikavimą. Jokio politikos ir politikų smerkimo, ir aptarinėjimo. Ir čia jūs turite būti bešališki stebėtojai. Tegul ta žmogiškoji drama praeina pro jus, nepaliesdama jūsų. Atminkite, kad tikroji realybė kuriasi ne čia. Jūs esate pasekmės, o ne priežasties stebėtojai. Priežastys nuslėptos nuo šališko stebėtojo ir jūs matote tik įvykių šešėlius. Neleiskite tamsai jūsų užvaldyti ir praryti. Kada Saulė nusileidžia arba laikinai išeina, viskas paskęsta tamsoje ir vyrauja pilkos, ir tamsios spalvos. Įleiskite į kasdienybę savo sąmonės spindulius. Akylai viską stebėkite ir visada būkite sargyboje, nes priešas nesnaudžia. Nusiraminimas, grožėjimasis savimi – tie vartai, kurie išveda į platų taką, vedantį žemyn, kuriuo galima lengvai ir ramiai ristis. Visada prisiminkite, kad Šviesa nugali tamsą, saulėtą dieną Saulė apšviečia visus užkampius ir tada matosi dulkės, purvas ir visas apsileidimo šlykštumas. Visada būkite kariais sargyboje, laukiančiais ženklų ir šauklio. Neužmirškite, priešas nesnaudžia.
Šiva
1996 metų gruodžio 10
Labas rytas, mano vaikai!
Šiandieną mano laikas ribotas, bet, vis dėlto, su jumis pakalbėsiu. Jūs dažnai susimąstote, kas gi jūsų laukia toliau? Štai apie tai aš jums ir papasakosiu. Nėra nė vienos sielos panašios į kitą. Kiekviena vykdo savo nuosavą užduotį, jai skirtą jos Spindulio ir Karmos. Ši užduotis buvo duota sielai iš pradžių, ir kiek gi laiko prireikė iki jos pilno įvykdymo! Kiekvienai sielai jos įsikūnijimo metu yra duodama galimybė pagreitinti savo vystimąsi, bet ar daugelis išgirsta šauklį ir stoja į Kelią? Palaima jums, išrinktos sielos, išgirdusios šaukinį ir jam atsiliepusios. TĖVAS, – tai Meilės įsikūnijimas, kiekvienai sielai duoda galimybę realizuoti save. Išgirdusios šaukimą šiuo metu ir praėjusios mūsų šventyklose apmokymą sielos tampa mūsų bendradarbiais, tuo būdu padidindamos ir pratęsdamos Hierarchijos grandinę. Bendradarbių skaičius Baltojoje Ložėje didėja. Kai kurie dirba pasąmoniniame lygyje, kai kurie turi supratimą apie savo atliekamą darbą, bet tokių palaimintų vaikų yra nedaug. Pagal jų augimą ir žinių įsisavinimą, bei įgūdžius, kiekviena mokinių grupė atlieka darbus tame ar kitoje bendradarbiavimo srityje. Kiekviena diena – tai naujos pamokos įsisavinimas. Tai liečia bendradarbius, dirbančius erdvėje aplink Žemę, ir netgi Žemėje, dieninėje sąmonėje. Kiekviena diena duoda naują pamoką ir jūs privalote sėkmingai įsisavinti šią pamoką, mano brangieji. Ta grupė, kuri nustoja daryti pažangą ir nebeduoda naudos bendram reikalui, savaime likviduojasi, jos nariai pradeda gyventi paprasto žmogaus įprastinį gyvenimą, nesirūpindami evoliucija.
Iš to, kas vyksta su jumis, iš to, kad seseriai O. palikta dovana, iš to, kaip elgiasi jūsų terminalai, jūs suprantate, kad jūsų vystymasis vyksta sėkmingai, jūs padedate mums mūsų darbe. Tiktai ryžtingumas, tik analizė padės mokiniams judėti pirmyn. Todėl skaitykite ir skaitykite mūsųDiktuotes, darykite išvadas, kreipkite dėmesį į viską, į kreipinius, kvietimus, šūksnius. Pagal šias Diktuotes jūs pamatysite kelio etapus, kuriais jūs einate. Jūsų patirtis neturi pavyzdžių ir precedento, vaikai mano.
Džiugu suvokti, kad ir Žemėje mes turime bendradarbius, džiaugsmingai einančius mūsų nurodytu keliu. Nenukrypti nuo šito kelio – jūsų užduotis. Žmogui yra duotas intelektas tam, kad jis juo naudotųsi ir išvystytų jį, ir įvaldytų iki pilno jausminio žinojimo. Pas jus turi būti išvystyta intuicija, mano vaikai. Nuspėkite ir mūsų Diktuotes, ir mūsų užduotis jums. Vystykite visus gabumus, kurie snaudžia jūsų sieloje. Naudokitės dovanomis, kurias jūs jau gavote. Viskas turi savo pamatus. Kiekvienas pastatas turi platformą. Pagrindas jums duotas. O kokį pastatą jūs pastatysite, mes tai pamatysime.
Drąsiai siekite, mano brangieji!
Viešpats Maijtrėja
1996 metų gruodžio 11
Labas rytas, mano vaikai!
Kiek dar jus turite gauti dovanų, brangūs vaikai, kad taptumėte sąmoningais Hierarchijos bendradarbiais, kiek pastangų tam jums dar reikės įdėti . Galima skaityti knygas, galima fiziškai dirbti, atliekant tarnystę, bet niekas neatstos ryžtingumo. Tegul ši ryški žvaigždė visada apšviečia jūsų kelią, mano brangieji.
Viskas kuriama grupėmis. Hierarchijos tarnavimui žmonės ateina ne po vieną, o grupėmis, nes užduotį gali atlikti tik grupė bendraminčių, apjungtų vienu tikslu, viena užduotimi. Bendradarbiai turi gerai pažinti vienas kitą, kad galėtų laiku padėti, o kartais ir atleisti draugui. Lengviau atleisti pažįstamam, žinant jo trūkumus, negu visai svetimam. Mes visada kalbame apie brolybę ir savitarpio pagalbą, nes be šių savybių neįmanomas sėkmingas užduočių sprendimas. Tiktai pasitikėjimas, pagarba kitam gali bet kokį reikalą pastūmėti į priekį.
Todėl visus, pas mus ateinančius, mokinius, mes kviečiame bendradarbiavimui, pasitikėjimui, kantrybei savo broliams. Yra lyderiai, vadovai, bet tai žmonės, turintys pasitikėjimą, jautrumą, susitaikymą, kuklumą. Be šito Naujajame Pasaulyje negalės būti vadovų. Pas jus Žemėje, dabar vadovai – tai žmonės, apimti valdžios troškimo, pasipelnijimo ir neišmatuojamos puikybės. Dabar, išklausę didelį paskaitų kursą, jūs turite aiškiai suvokti, kokie turi būti ateities žmonės, Aukso Amžiaus kūrėjai. Jog be nieko, nieko ir nebūna. Jeigu žmonės neišvystys tam tikrų savybių, jiems nepatekti į Aukso Amžių. Todėl mes ruošiame jus tam, juk žinote, kas bus, būtinai ateis atrankos metas. Ir tik orūs, tik dvasingi pateks į Naują Amžių. Teisingai galvojate, kad reikia keisti savo charakterį, savo sanskaras dabar, vėliau bus per vėlu.
Žmonės keičiasi, vienaip ar kitaip jausdami artėjančią Naująją Epochą, nes naujo dvelksmas liečia visus, ir daugiausia darbo reikia atlikti didžiuosiuose civilizacijos centruose, megapoliuose, kur daugiausia kaupiasi tamsa. Kai kurie atmosferą valo šaukiniais, kai kurie kuria save naujam laikmečiui. Visa tai – darbai ateities gerovei, ir jokios pastangos nenueis veltui, jeigu žmogus galvoja ne apie save, o apie pagalbą, kurią jis gali suteikti vardan ateities.
Su didžiųjų Valdovų Sen Žermen, El Morija, Serapis Bej knygų atėjimu į Rusiją, prasidėjo Naujoji Era. Jūs žinote, brangūs vaikai, kad ateitis priklauso Rusijai. Mūsų pagalba šiuo metu – Rusijos vaikams, nes be jos neįmanomas Naujos Epochos atėjimas. Dabar iš tikrųjų nuostabus laikas, nes Žemėje šiuo metu sugyvena visų rasių atstovai. Taip, taip, evoliucijos labui dirba 5, 6, 7 ir taip toliau, rasių vaikai. Visi žemesniųjų rasių atstovai turi per trumpą laiką pakelti savo sąmonę, jeigu nenori likti už evoliucijos borto ir laukti naujo tinkamo momento atėjimo evoliucijoje, kada vėl susikurs sąlygos evoliuciniam šuoliui.
Kas gali būti nuostabiau už darbą evoliucijos labui, kada jūsų vyresnieji broliai, planetos Hierarchai yra jūsų Mokytojai ir su jumis kalba, kaip su lygiais, kurie deda įmanomas ir neįmanomas pastangas jūsų dvasiniam augimui ir evoliuciniam šuoliui.
Pateisinkite mūsų viltis, brangūs vaikai, o mes sudarysime sąlygas jūsų augimui.
Viešpats Buda
1996 metų gruodžio 12
Labas rytas mano vaikai!
Šiandieną jūsų datoje du magiški skaičiai – dvigubas dvylika. Žinokite, kad tai kažko užbaigimas, tai – rato simbolis. Ir jums, mano vaikai, arti jūsų tamsos pabaiga. Rožinė aušra šviečia jums , bet ar visi ją mato per tuos debesis, tą tamsą, kuri nenori išeiti iš savo numylėtos planetos. Bet tai – praeitis. Aš matau ką kita. Aš matau planetą, nusimetusią imperilo naštą, aš matau ateities siekiančius jos vaikus. Kiek jums liko laiko iki aušros ir sužydėjimo? Labai nedaug. Aš žinau, mano brangieji, kad jūs skaičiuojate dienas ir galvojate, kiek dar dienų liko? Tai suprantama, bet nereikia taip aistringai norėti, tai gali tapti spąstais, tamsieji atsiras netikėtai, prasidės gundymas, priemonių ir sumanymų jie turi daug. Tai labai išradinga liaudis. Aš ilgą laiką žemės matais buvau Žemėje. Dabar išėjau, kad iš šalies pažiūrėti į savo darbo rezultatus. Aš patenkinta. Aš matau, kad ateina moters laikmetis. Viskas tam paruošta. Daugelyje šalių parlamentuose, vyriausybėse ir valstybės vadovais yra moterys. Tik pati engiamiausia šalis pasaulyje, jūsų šalis, tarsi nuošalyje. Bet taip atrodo. Rusai lėtai kinko, bet greitai važiuoja. Viskas paruošta ir pas jus, vaikai mano, Moters Epochos atėjimui. Jūs turbūt ir patys tai jaučiate. Negirsime savęs, bet gi viskas šalyje laikosi ant moters pečių, bet ir moterys labiausiai diskriminuojama gyventojų dalis. Tai padeda išugdyti romumą, kantrybę ir visas kitas teigiamas savybes, būtinas staigiam šuoliui į viršų. Štai tada prasidės jūsų šalies sužydėjimas, tada nepasiseks visiems jos priešams. Moterys neleis naikinti ir žeminti senus, ir vaikus, dings paleistuvystė ir pasileidimas, Moterys, esančios parlamente, neleis tuščių kalbų, neadekvačių sprendimų, vyrų pagyrūniškumo. Su moters sužydėjimu susijęs Rusijos suklestėjimas. Aš jums tai pažadu, mano vaikai.
Kalbama, kad Kosmose Kūrėjas – Moteris. Tai yra taip. Jūs matote save dirbančias Kosmose. Ir ar jūs dirbate blogai? Valdovai jus labai giria. Tegul mano balsas Hierarchų – vyrų chore nuskamba taip pat svariai.
Aš žinau apie jūsų pasiekimus Subtiliojo Pasaulio veikloje ir labai tuo džiaugiuosi, brangios seserys.
Šio pasaulio Tamsos Kunigaikščiui nubaustas myriop, viskas stoja į savo vietas. Tai per jį moteris krito taip žemai, nes kūryba jam buvo nereikalinga. Netikėkite tais žmonėmis, kurie gąsdina matriarchatu. Jeigu kas ir buvo jūsų planetoje gražaus, tai viskas buvo sukurta moters – valdovės. Prisiminkite carienę Savskają, carienes: Jekateriną, Tamar, Niną, o kiek dar moterų paliko savo pėdsaką mene! Ir tai buvo ne patys prasčiausi meno kūriniai!
Jūsų laukia, mano brangieji, nuostabi ateitis atgimusioje planetoje. Tegul kiekvienas jūsų žingsnis, kiekviena mintis kuria ateitį, tą pagrindą, ant kurio bus pastatytas Aukso Amžius.
Niekada nenustokite kurti, mano vaikai, nes kūryba – jūsų pašaukimas.
Laiminu jus.
Valdovė Venera
1996 metų gruodžio 13
Labas rytas, mano vaikai!
Kiekvienam įvykiui – savas terminas, arba kiekvienai daržovei – savas laikas. Ar subrendo įvykis, žmogus, – spręsti ne jam, tai galima pamatyti tik iš šalies. Kadangi jūs gyvenate Žemėje, jums būdinga klysti ir nupulti, bet reikia tai suvokti, kad dėti pastangas būtinam pakilimui. Žmogui būdinga klysti, bet ne mokiniui. Kiek Diktuočių jūs jau gavote? Apart malonumo, jūs visada turite analizuoti savo elgesį. Jūs turite akylai stebėti vienas kitą, kad padėti, neleisti nupulti. Atminkite, jūs – vieningas organizmas. Vieno nuopolis atsilieps grupei. Jūs turite jausti atsakomybę bendram reikalui.
Mes džiaugiamės padėdami Žemės vaikams, mes matome, kad mūsų eksperimentas sėkmingas, bet atminkite, negalima užmiršti atsakomybės, ne tik prieš grupę, bet prieš Mokytojus, prieš visą Kosmosą. Neužmirškite, koks pasitikėjimas jums parodytas, kontroliuokite save, jūs dirbate evoliucijai. Atminkite tai, matymas duotas tam, kad stebėti jūsų augimo gaires, ne pramogai. Prisiminkite apie pareigą vienas kitam. Dar kartą išanalizuokite situaciją, mūsų Diktuotes. Suvokite užduotį ir atminkite atsakomybę.
Kiekvieno reiškinio esmė pasireiškia jam augant. Juk jūs dabar visai kitokie, nei tie žmonės, kurie egzistavo iki šių metų spalio 5. Jeigu jūs savyje nejaučiate pasikeitimų, vadinasi, jūs neišaugote. Kiekvieno žmogaus ir, pirmiausia mokinio, augimas pasireiškia didėjančia atsakomybe. Kuo aukščiau žmogus, tuo didesnė atsakomybės našta, tuo mažiau jis galvoja apie save. Žmonės, kurie davė savanorišką sutikimą pagreitintam augimui, turi būti griežti sau.
Mes jau sakėme, kad pagrindinis faktorius sėkmingam augimui yra Diktuotės. Jūs dirbate Kosmose, jūs tai matote. Jūs matote savo kūnus, matote, kaip jie keičiasi. Ir kaip jūs manote, ar fizinio kūno sąmonė turi augti? Ar jums tai neprideda papildomos atsakomybės? Jau kalbėta: tai, kas vyksta su jumis – ne smulkmenos, ne pramogavimo būdas, ne pagrindas paviršutiniškam pasaulietiškam pokalbiui.
Diktuotes jūs turite, yra netgi išspausdintų – atiduokite jas žmonėms, tegul jie jas studijuoja savarankiškai, taip, kaip tai darėte jūs. Būti misionieriais – draudžiu, nes tada Jūsų pačių vystimuisi bus padėtas kryžius. Mūsų pagalbos dėka jūs gavote jėgą, o apie subtilėjimą, jausminio žinojimo vystymą ar prisimenate? Šaukiu jus prisiminti apie mūsų, jūsų Mokytojų, uždėtą atsakomybę. Mes žinome, kad mūsų dovana veltui nepražus, ji ras sielas, kurios atsilieps ir supras, tik ar jūs išlaikysite tą tempą, kurį prisiėmėte starte. Sustojimas – tai jau nuopuolis, tai potenciali duobė, iš kurios reikia lipti. Kiekvieno iš jūsų nuopuolis atsilieps bendram darbui, ir jūs turėjote progą tuo įsitikinti.
Kiekvienas augate atskirai, bet jeigu jus sujungė į grupę, reiškia, kiekvienas turi lygiuotis į einantį priekyje, nes kiekvienas mokinys turi savo idealą, tą švyturį, kuris šviečia jam jo kelyje.
Pernelyg sudėtinga ir atsakinga užduotis jūsų laukia, kad lengvabūdiškai žiūrėti į savo darbą. Visada tai prisiminkite. Laikas ir įvykiai pernelyg suspausti, kad veltui gaišti laiką. Net jei norėsite pasitraukti į šalį, per vėlu. Išdavystė dėl objektyvių priežaščių, bus baudžiama. Apmąstykite tai, mano vaikai, ir nukreipkite savo sąmonę rimta kryptim. Žinoma, reikia džiaugtis, žinoma, jūs turite jausti laimę, bet tik einant pramintu siauru taku. Dabar jums egzistuoja ne ankstesni pasaulietiški džiaugsmai, o dvasiniai džiaugsmai, augimo džiaugsmai, žinutės iš Mokytojų, savo sėkmių ir pasiekimų, regėjimai.
Atsiminkite, kad jums egzistuoja tik vienas kelias – pirmyn. Ten ir tik ten, jūsų laukia neįkainojamos dovanos ir bendravimo su Mokytojais džiaugsmas.
Jūsų Viešpats Šiva.
1996 metų gruodžio 14
Labas rytas, mano vaikai!
Baigiasi trečiasis jūsų Kosminės Epochos etapas, mano vaikai! Kiek nuostabus jums buvo šis laikas, jūs įvertinsite vėliau. Šiandien – mano atsisveikinimo Diktuotė, mano brangieji!
Laipsniškas subtiliųjų kūnų, jų sąmonės vystymasis suteikė jums galimybę pagal pajėgumą dalyvauti evoliuciniame procese, vykstančiame jūsų planetoje. Per šį trumpą laiką įvyko globalūs Žemės būklės, jos kūno ir visos žmonijos išsigelbėjimo nuo sunaikinimo, pasikeitimai . Žinoma, visa tai tęsis, bet visai kitu tempu ir režimu. Kaip pasikeitėte jūs, jūs įvertinsite vėliau, kai visi šie pasikeitimai bus juntami fiziniu kūnu. Mūsų darbas išeina į naują lygį, jau nebesurištą su jumis, bet jūs neturite sustoti savo pasiekimuose. Matydami ką tik pasibaigusį jūsų gyvenimo etapą, dar šiltas nuo mūsų meilės Diktuotes jums, jūs ir toliau vystysitės, brangūs vaikai.
Manau, kad išsiskyrimas su mumis, dabar jau neiššauks tokio kartėlio ir liūdesio, kaip buvo ankstesniuose etapuose. Dabar jūs labai išaugote, mano brangieji, ir, jei jūs pajusite, kad į jūsų širdys šąla, blėsta entuziazmas, perskaitykite mano ankstesnę Diktuotę, ir žvalumas atsiras vėl, atgis noras dirbti, atsakingumo jausmas suvirpės jūsų širdyse. Paslaugi atmintis grąžins jums senus jausmus ir entuziazmą, ir jūs su nauja jėga imsitės Žemės auros šviesinimo ir tarnystės žmonijai darbo.
Visą laiką analizuokite savo pasaulėjautą. Ji keisis nuolatos. Kažkuriuo momentu jūs aptiksite, kad jūs visiškai kitas žmogus, iš to, kokiu jūs buvote iki š.m. spalio 5 dienos, neliko ir žymės.
Bręskite, mano vaikai, tapkite evoliucijos reikaluose sąmoningais dalyviais ir mūsų gerais pagalbininkais.
Nuo jūsų ir tik nuo jūsų priklauso tolimesnis augimas. Mes tikimės, kad jūs ne tik neprarasite augimo tempo, bet jį padidinsite, nes žmogų galima pastūmėti, jį inicijuoti, bet dėti pastangas privalo pats žmogus. Už jį niekas nedirbs.
Didinkite savo mąstymo gebėjimus, vystykite intelektą, dėmesį, vystykite pastabumą. Dabar meditacija vaidins labai svarbų vaidmenį jūsų gyvenime. Nemenkinkite įdirbto gyvenimo tempo ir suformuotų įpročių. Bendravimas su mumis, jums pageidaujant, vyks meditacijoje.
Neišbarstykite gautų dovanų. Žinokite, kuomet pasiruošęs mokinys, pasiruošęs ir Mokytojas! Dabar viskas priklausys tik nuo jūsų, kokiu greičiu eisite Keliu, ką pasieksite. Mes jus stebime, jūsų pasiekimai neliks nepastebėti. Mes visada su jumis, brangūs vaikai, jūsų ranka mūsų rankoje. Nuo jūsų priklausys, ar išsaugosite tokią tvarką ir toliau.
Dėkojame, viliamės jumis, laukiame tolimesnių pasiekimų ir laiminame.
Visų Mokytojų vardu Viešpats Šiva
1996 metų gruodžio 15
Labas rytas!
Dabar jau tikrai aš sakau, kad Diktuočių platinimas – tavo asmeninis reikalas. Šį kartą aš tiesiog kalbėsiu apie žinojimą.
Juk iš tiesų, jūs viską lyg ir žinote, apie viską girdėjote, dabar aplinkui tiek informacijos apie viską. Bet kuo skiriasi mūsų Diktuotės nuo viso kito. Jos lyg ir nieko ypatingo neduoda, ar ne taip? Bet jose mūsų gėrio žodis, tiesiog bendravimas su Valdovais – nejau to maža. Kada buvo toks laikas, kad žmonės bendrautų su vyresniaisiais Broliais? O pas mus? Argi mes kalbamės tarpusavyje apie ką nors ypatinga? Argi egzistuoja tokie pokalbiai? Diena iš dienos mes paprasčiausiai dirbame savo darbą, pavestą mums mūsų VIEŠPATIES. Juk iš tiesų, gyvenimaslabai paprastas. Ir jeigu gyventi pagal priesakus, tai ir kalbėti nėra apie ką. Bet prisiminkite, kaip guru moko savo mokinius? Tylėjime. Mokytojas sėdi ir medituoja, o mokiniai sėdi, žiūri į Mokytoją – ir viskas! Tyloje ir tylėjime slepiasi sielos atgimimo paslaptis.
Etapai, etapai. Kiekvieną apmokymą lydi kokių nors kliūčių nugalėjimas ir praeitas dar vienas laiptelis. Mokinys pakyla į jį ir atsiranda mintis: o juk kaip viskas paprasta! Lyg ir nereikėjo to mokytis. Tačiau ne, tai visai ne taip.
Na gerai. Tai aš kalbėjau ne apie mokinius, o apie pašalinius žmones, prisiliečiančius prie Diktuočių. Visada bet kokiame apmokyme būna etapas, kada mokinys pats asimiliuoja gautą pamoką ir pagal tai, kaip jis atlieka namų užduotį, yra sprendžiama apie jo apmokymo pasiekimus. Apmokymas – paslaptingas procesas, o mokymosi gabumai priklauso nuo sielos sanskarų. Jeigu siela atliepia tai medžiagai, apie kurią kalba Mokytojas, sakoma, kad mokinys geras, greitai suvokia žinias. O nespėjantys į gaunamą apmokymą neatsišaukia savo organizme, nes apmokymas – sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja ir siela, ir nervų sistema, ir intelektas, ir smegenys, ir net subtilieji kūnai, galbūt pastarieji pirmoje eilėje.
Jei pažiūrėjus į apmokymo procesą, tai – kosminis procesas, kuriame dalyvauja žmoguje veikiantys subtilieji kūnai, kosminės struktūros, ir tam žmogui prieinama energetika. Išsivysčiusiam žmogui padeda pagalbininkai, jeigu jis jų turi. Taip Žemėje, taip ir Kosmose. Stropus mokinys būtinai gauna atlygį, ir tai – jo asimiliuotos žinios, mokėjimas naudotis gautais įgūdžiais.
Kosmosas begalinis, begaliniai Kosmoso keliai ir vieškeliai, nėra ribų žinioms, taip kad žmogaus siela – amžinas keliautojas žinių ir tobulėjimo kelyje.
Palaiminta ta siela, kuri sugeba pasinaudoti bet kokiu bendravimu, bet kokia situacija, kiekviena išgirsta ar atspausdinta fraze. Kosmose veržimąsi į žinias, į mokymąsi galima palyginti su Žemės žmogaus noru skaniai pavalgyti. Kartais žmonės galvoja ir sako: ką čia tokio skanaus suvalgyti, visas tas maistas taip atsibodo ir įgriso.
Žinių trauka leidžia sielai dirbti ne pavargstant, įsisavinti naujas žinias be persisotinimo, sukelia norą apie tai papasakoti kitiems. Gal žmonės nežino apie tai, o tai, ką aš sužinojau, taip nuostabu!
Bendraukite su kitais, mano vaikai, kalbėkite paprastomis temomis ir neįsižeiskite ant žmonių, jei nebus atgarsio į jūsų džiugias kalbas. Toks gyvenimas. Viskas pasaulyje pagal žmogaus sąmonę. VIEŠPATS ir Jo darbai nebūna keiksnojami. Nuo tyro žmogaus purvas atšoka, panašus pritraukia panašų. Būkite tvirti ir gyvenime, ir mūsų žinių propagandoje.
S.B.
1996 metų gruodžio 16
Žodžiai „draugystė“, „sandrauga“, „bendradarbiavimas“ rusų kalboje pagal prasmę ir panašūs, ir skiriasi. Žodis „draugystė“ – kaip ir intymus jausmas, kiti du kalba apie bendrystę, turima galvoje kolektyvo buvimas, bendra veikla. Gryname pavidale – tai dviejų ar daugeliožmonių dalyvavimas kažkokioje veikloje, reikalaujančioje iš jų jėgų atidavimo ir gabumų bendram reikalui, visuotinei gerovei. Kosmose šis priešdėlis „bendr“ visada turi pagrindinę reikšmę, nes sėkmingam darbo įvykdymui reikalingos žymios pastangos, kad būtų garantuota kokybė, sėkmė. Todėl pirmiausia darbas vyksta grupėje, žmonės įpranta dalyvauti bendrame reikale, panaudojant visus savo gabumus. Ir tik išmokus galvoti ne apie save, o apie bendrą gerovę, mokinys sugeba kažkokią darbo dalį atlikti vienas. Savitarpio pagalba tai yra, kai mokinys savarankiškai atlieka darbą, ir apmokytas, jis niekada nepaliks be pagalbos į bėdą patekusios būtybės. Todėl mūsų išmokyti Mokiniai rodo rūpinimąsi kitu ne svarstymuose, ne gailestyje, kuris pajėgus užmušti kiekvieną tikrą jausmą, o atliekant darbą be nereikalingų žodžių. Jūs žinote, kad žodžiai pajėgūs užmušti tikrą meilę, tai kam daug žodžių. Mes savo mokinius mokome kantrybės, tolerancijos, pagarbos vienas kitam, pagarbos kito nuomonei, bet – tik jokio ašarojimo, jokio gailesčio. Jeigu sekti šiuo jausmu, tai kariai kovos lauke turėtų mesti ginklus, pulti vienas kitam ant kaklo ir verkdami, prašyti atleidimo už padarytą vienas kitam blogį. Mokinys visada turi būti nedaug kalbantis, deramai laikytis, visada turi atsiminti, kad jam pavestas darbas, jis – šio darbo, šitos darbo dalies, kuri jam pavesta saugotojas. Visada mokinys turi prisiminti apie atsakomybę savo „aukščiausiajam Aš“, Mokytojui, darbui, kuris jam pavestas. Jis turi didesnę laiko dalį skirti meditacijoms, galvoti apie savo tobulėjimą, apie savo kelią, analizuoti savo poelgius. Mes visada kalbame apie tylėjimo žygdarbį. Prisiminkite šventuosius, kurie kelis metus iš eilės užsidarydavo savo celėj ir tylėdavo. Tylėjimas padeda sielos augimui, jos valymui nuo blogio. Per plepalus galima prarasti visą gėrį, kuris yra žmogaus sieloje. Tarnystė ir savybė kalbėti nedaug – skiriamieji mokinio požymiai. Prisiminkite N.K. Rericho paveikslus. Pažiūrėkite į debesis, kuriuos jis taip mėgo tapyti, į kalnus. Nuo šių paveikslų dvelkia tyla, didingumu. Ar žiūrint į tuos paveikslus norisi leistis į tuščius svarstymus? Čia, šioje tyloje kalba siela, o ne ta kūno sąmonė, kurią jums reikia perdirbti. Ne be reikalo kalbama: tylėjimas – auksas. Ir, laiku pasakytas žodis – auksas; ištartas žodis turi būti toks svarus, kad jis turi nuskambėti kaip griaustinis kalnuose, ir jo aidas likti atlieptas klausančiųjų ir įsiklausančiųjų atmintyje. Savybė kalbėti nedaug – brandžios sielos, kuri vertina savo laiką, pašnekovo laiką ir neleis užkalbėti savęs ir pašnekovo, savybė. Visada atminkite apie savybę kalbėti nedaug, nes su žodžių srautu nuteka sukaupta prana. Daug kalbantys būna ir vampyrai, kurie savo žodžių srautu susilpnina klausančiojo apsaugą ir maitinasi energijos srautu, einančiu iš pašnekovo.
Galvokite visada ir, pirmoje eilėje, apie kitą žmogų, ne apie save. Tai – rūpinimasis artimu. Neprimeskite jam savo nuomonės. Kiekvienas turi elgtis ir veikti atsižvelgiant į savo sanskaras. Niekas nepajėgus pakeisti kito, atsistoti į jo vietą. Jeigu jūs norite atkreipti draugo dėmesį, nukreipti jo dėmesį į poelgį, į bruožą, kuris jums nepatinka ir jūs norite pakeisti tai, pagalvokite, kad visi žmonės skirtingi ir jūs galite klysti, kad tai, kas atrodo gėriu vienam, kitam gali atrodyti visai kitaip. Būkite vienas kitam dėmesingi, tausokite vienas kitą, negailėkite, tai žemina, o mylėkite vienas kitą. Kiekvieną kartą prisiminkite, koks jūsų jausmo motyvas, argi ne dėlsavimeilės, argi ne dėl įsitikinimo savo teisumu kyla jūsų jausmas. Būkite sau griežti, nes savęs apribojime, aukoje – jūsų augimas.
S.B.
1996 metų gruodžio 17
Pakalbėsime apie pakylėjimą.
Pakylėjimas įmanomas kaip gyvenant, taip ir po mirties. Turima omenyje pakylėjimas į aukštuosius eterio sluoksnius, kur gyvename mes, Baltosios Brolijos Valdovai ir planetos Hierarchai. Pakylėjimas įmanomas tada, kai žmogus įvaldė ir įveikė atitinkamus laiptelius pakilimo Kelyje. Iki mano „Dosjė“ pasirodimo jūs apie šį dalyką turėjote menką supratimą. Jūs žinojote, kad žmonijos istorijoje buvo keturi pakylėjimo atvejai : Jenoch, Ilija, Marija, Jėzus. Dabar jūs žinote apie pakylėtus Valdovus, Mokytojus, dirbančius su jumis. Valdovas El Morijaatskleidė, kad jūsų kartoje pakylėjimui numatytas platus asmenų ratas. Štai kodėl šis klausimas šiuo metu tampa aktualus. Pakylėjimas pasiekiamas arba per Aš Esybę, arba per šaukinius mechaniniu būdu. Ištarto žodžio Mokslas skleidžiasi po visą žemės rutulį, ir geriausia, kadšaukiniai būtų skaitomi originalo kalba, t.y. angliškai, kaip juos išleido Elizabet Profet. Jūsų kelias, mano vaikai, kitoks. Per tarnystę, per darbą su savo laidininkais. Kiekvienas kelias vertas dėmesio. Man asmeniškai, jūsų kelias atrodo daug garbingesnis. Taip, taip aš su jumis atviras ir manau kad galiu išreikšti savo nešališkumą. Nežinomi VIEŠPATIES Keliai, daug kelių, takelių veda į susijungimą su VIENATINIU ir kiekvienas sveikintinas.
Kiekvienas žmogus Žemėje turi vieną ir tą pačią programą – visų žmogaus gimimų tikslas – karmos išgyvendinimas, darbas bendram gėriui, susijungimas su VIENATINIU, kad, susiliejus su Juo, pasiekti Jo sąmonę ir, susivienijus su Juo, pasiekti tobulybę.
VIEŠPATS pasireikšdamas, aukoja Save, kurdamas Gyvenimą, todėl sugrįžimo pas TĖVĄ Kelias – nuolatinė auka. Tobulas žmogus – tai tas idealas, kurio turi siekti kiekvienas DIEVO Sūnus. Kiekvienas turi prisiminti, kad jis Žemėje – ne vienas, kad gyvenimas jam duotas tam, kad atliktų užduotį, duotą gimstant. Kiekvienas randasi kokiam nors Spindulyje. Kiekvienas turi įvaldyti šį Spindulį, įvaldyti visus Spindulius, kurių Valdovais mes esame, kad paskui jie virstų trimis Spinduliais ir susijungtų į vieną Spindulį, nes kaip jūs žinote, baltas spindulys skaidosi į septynis spindulius. Štai žmonių užduotis. Žmonija, įvaldžiusi savo spindulius atskirai, turi tapti vieningu organizmu. Toks žmonijos kelias. Tuomet žmonija, turėdama švarią prigimtį, pagaliau išspręs ir žmonijos, ir planetos evoliucijos užduotį. Bet viskas prasideda nuo vieno, kiekvienas žmogus, kiekviena siela turi tapti tobuli kiekvienas atskirai, nes visos sielos – kibirkštys, degančios savo nuosava, nepanašia į kitą, Šviesa. Tai – VIEŠPATIES užduoties sprendimo grožis. Štai kodėl kartu su Serafimų sonmais jūs turite sušukti: „O DIEVE, koks Tu Didingas!“.
Žmogaus užduotis gražinti susijungimą su Kosmosu, senai prarastą, nes vienybėje ir susijungime galima išspręsti bet kokią problemą.
Tobulėti kiekviena siela turi atskirai, bet dirbti ir atlikti tarnystę žmonės turi kartu. Jūs galite įsivaizduoti, kokia nuostabi, geranoriška ir rezultatyvi gali būti ši tarnystė. Todėl kartu su kitais Valdovais aš kartoju: draugaukite, mylėkite vienas kitą, padėkite vienas kitam varge, nes vienybėje – jėga.
S.B.
1996 metų gruodžio 18
Įprotis slopinančiai veikia visą žmogaus gyvenimą. Aš, žinoma, neturiu omeny įpročio atlikti rutininį namų ruošos darbą. Šiuo atveju jis geras tuo, kad galva lieka laisva. Rankos, nepriklausomai nuo galvos, atlieka savo darbą. Bet – ne įprotis, pavyzdžiui, mūsų Diktuotėms.
Blogai, kai mokiniai nekreipia reikalingo dėmesio į pamokas, duodamas jiems kasdieną. Jūsžinote, kad nieko šiaip sau nebūna. Jeigu jūs galvojate, kad aš jus linksminu, tai stipriai klystate. Jūs visada esate stebimi. Mes matome jūsų augimą, matome, kaip jūs išgyvendinate karmą, matome, kaip keičiasi jūsų sanskaros. Bet ateina tas momentas, kai suvokimo aštrumas atbunka, žmogus, gaunantis desertui puikų vaisių, prie jo pripranta, nustoja matyti jo grožį, jausti jo aromatą. Tai jau – pavojaus signalas, kalbantis apie persisotinimą. Jei jūs manote, kad tapote tobulais, tai stipriai klystate. Jūsų dvasinis augimas lėtėja, jūs nustojote kritiškai žvelgti į save. Dėmesys, kurį mes skiriame jums, tarnauja ne jūsų pramogavimui, ne gyrimuisi. Kai kurie iš jūsų virsta kažkokiu paukščiu, kuris, stovėdamas vienoje vietoje, užsimerkęs gieda apie save, galvodamas, kad jis – tobulybė, o jis – tiesiog paukštis iš vištinių giminės. Nuo rytdienos aš Diktuotes nutraukiu. Manau, kad jums reikia sustoti, pagalvoti apie save, išanalizuoti visas Diktuotes, išstudijuokite jas. O toliau – bus matyt, ar bus jums reikalingos Diktuotės, ar ne. Pasižiūrėkite į save, išanalizuokite ir pasakykite sau, ar tinka jūsų elgesys ir jūsų mintys tam mokiniui, kuriam mes skaitome Diktuotes. Ar neišklydote jūs iš siauro takelio, ar judate pirmyn? Kaip jūsų reikalai su romumu, kantrybe, pagarba Mokytojams, bendramoksliams ir visiems kitiems žmonėms. Kol kas gi mes stebėsime jus. Darbas, apmokymas Kosmose tęsis, o dienos sąmonė turi sustoti ir apie viską pamąstyti.
Tikiuosi susitikimo dienos sąmonėje S.B.
1996 metų gruodžio 23
Dabar, mano vaikai, jūs labai daug žinote ir suprantate. Jūs toliau tęsite darbą ir mokymąsi pas mus savo subtiliuosiuose kūnuose. Jums ateis vis didesnis to mokymosi proceso, kuris vyksta su jumis, būdamas grandiozinio, mūsų VIEŠPATIES sumanyto eksperimento dalimi, suvokimas. Viskas prasideda nuo mažos spiralės, kuri, augdama ir stiprėdama, virsta dideliu energetiniu statiniu, tarnaujančiu evoliucijai.
Didžiojoje Taryboje buvo svarstomas jūsų apmokymo rezultatų klausimas. Jūsų darbas įvertintas pažymiu „puikiai“, darbas tęsis ir gilės.
Mūsų diktuočių pabaigai, kaip jų loginė pabaiga, bus mano paskutinis pokalbis su jumis.
Gal būt, pirmą kartą žmogus, gyvenantis Žemėje, suprato visą DIEVO sąmonės grožį. Jūsų ir mūsų brangi Sesuo suprato, kad VIEŠPATS iš tiesų Žinių, Meilės, Tyrumo, Ramybės ir visų dangiškųjų savybių Vandenynas. Žmogaus jausmai netobuli, jo meilė praeinanti, trumpa, linkusi keistis. DIEVO meilė – pastovi, neišsenkanti, neaprėpiama. Metai po metų, šimtmetis po šimtmečio Jis tęsia Savo Tarnystę, Auką, vardan Vilties, kad žmonės, planeta pasikeis. Vildamasis tuo, kad žmonės, pagaliau, supras ir priims Jo Meilę, ir pasikeis. Tada pasikeis ir pati žmonija, ir planeta.
Tik meilė, tik džiaugsmas, dėkingumas ir savęs atidavimas daro iš žmogaus Kosminį Žmogų, – sąmoningą Kosmoso darbuotoją – DIEVO pagalbininką.
Jūs padarėte, brangūs vaikai, gal būt, svarbiausia, ką turėjote padaryti – sąmoningai sutikote ir įsijungėte į pagreitinto savo vystimosi mokymosi procesą.
Dabar jūs supratote, kad mūsų Diktuotės – ne tik mūsų palaikymas jums, bet pagal Diktuočių skaičių, kiekvienas Valdovas įnešė indėlį į Žemės evoliucijos darbą. Dėkui DIEVUI, jūsų širdys toliau mūsų klauso ir rezultatas akivaizdus. Jūs supratote, kad Valdovo Rakoši Diktuotėse įdėtas Žemės ir žmonijos evoliucijos kodas. Tik žmonių pastangomis galimas žmonijos perėjimas į sekančią evoliucijos pakopą. Ir, iš tiesų, tik penkių sielų, sutelkusių dėmesį į Diktuotes, atsišaukimas, leido užsisukti evoliucijos spiralei, tiek Danguje, tiek ir Žemėje. Dabar Žemė neišnyks. Jūsų pastangų dėka sudaryta energijos, būtinos, esant reikalui, ekstremaliai pagalbai Žemei, atsarga.
Kiekvienas randasi tame ar kitame Spindulyje, kiekvienas švyti savo nuosava Šviesa. Kiekvienas žmogus nepakartojamas, kaip nepakartojamas jo kodas ar jo rankų pirštų piešinys. Nuostabus DIEVO sumanymas, kaip nuostabus ir nepakartojamas pats Kosmosas.
Išeikite, brangūs vaikai, iš savo planetos lopšio į Kosmoso platybes. Kurkite, sąmoningai kurkite, keiskite save, pasikeis ir pasaulis aplink jus. Šiame pasaulyje niekas nepastovu. Bendras vaizdas keičiasi kasdien, ir nuo to, kaip jūs augsite, priklauso planetos padėtis ir Kosmoso būklė. Labai svarbu, kai žmogus užmiršta save ir pradeda galvoti apie bendrą reikalą, apie bendrą gėrį. Nepuoselėkite savo egocentriškumo, užmirškite savo augimą ir savo reikšmingumą. Visada atminkite, kad štai šiandien jūs įdėjote nedidelį indėlį į bendrą ateities kūrimo darbą. Bet visada kritiškai žvelkite į save, savo augimą. Atsiminkite, kad šiandien jūs galėtumėt padaryti daugiau. Kas jums tai sutrukdė? Nuosava puikybė, savo reikšmingumo suvokimas? Užmirškite save, prisiminkite atsakomybę, gulinčią ant jūsų pečių. Jūs išrinkti, jumis pasitiki, bet jūs atsakingi ne tik už save, bet už visą grupę, už visą žmoniją. Visada būkite savikritiški, visada prisiminkite mus, prisiminkite, kad jūsų kelias – būti mūsų pagalbininkais, o vėliau ir pavaduotojais. Įdėkite į savo darbą visą savo entuziazmą, visą savo meilę ir te padeda jums Dievas.
Visų jūsų Mokytojų vardu Valdovas Serapis Bej.
1996 metų gruodžio 24
Mano vaikai!
Atsisveikinkite su savo Seserimi. Ji jus palieka. Dabar jūs liksite be vadovavimo ir be ryšio su mumis. Atėjo laikas užbaigti Jos žemišką Kelią, kad jau niekada nebegrįšti į Žemę. Jos laukia aukštasis Kelias. Jai tai ne naujiena, atmintis gražins ir praeitus ryšius, ir įgūdžius, tai ne problema. Ji praėjo tokį Kelią, kuris įmanomas tiktai DEIVEI. Ji įėjo į materiją ir gyveno joje gyvenimą po gyvenimo, tai kad mes galų gale Ją pametėme iš akių, ir tik, kai per Žemę praėjo stipri iniciacijos banga, Joje prabudo ne atmintis, bet Siela, nusileidusi į materijos gilumą, suvirpėjo, galingas impulsas perėjęs per subtilias struktūras, privertė Ją ieškoti dvasinio pakilimo Kelio. Siela pabudo, pradėjo suvokti Save ir štai per dvylika Kelio metų Ji grįžta į pradinę padėtį. Pas mus grįžta brangi mūsų Sesuo, paaukojusi žmonėms Savo nemirtingumą. Tai – Išganytojos Kelias. Ar ne tiesa, šis Kelias skiriasi nuo Išganytojų – vyrų misijos, kurių gyvenimas ryškus, bet trumpas. O šis Kelias – žinant Savo dieviškąją prigimtį, iš gyvenimo į gyvenimą vėl ir vėl aukoti Save, bandant grąžinti žmonių pasauliui grožį, ramybę, taiką. O gimdama žiniuone, aiškiarege, Ji kartas nuo karto mirdavo prievartine mirtimi. Pagaliau Ji gimsta paprasta mirtingąja, Siela pamiršo apie Dieviškumą, bet Sielos sanskaros išlieka, pasireikšdamos didingumu, sielos grožiu, aukojimusi, romumu. Ir ką duoda tos savybės toje gilioje tamsoje, į kurią nugramzdinta planeta? Žmonės Ją išnaudoja, Jos gyvenimas su kiekvienu gimimu tampa vis trumpesnis. Ir štai ateina momentas, kada Ji viena pradeda pakilimo kelią. Ji pagaliau supranta, kad surado tai, ko visada ieškojo. Mes Ją pastebime, nes į viršų eina baltas galingas energijos impulsas. Tai stebina, kodėl staiga kažkur nušvito balta liepsna? Pirmas Ją surado ir pastebėjo Valdovas Jėzus, su kurio praeityje Ji buvo glaudžiai susijusi, būdama jo mylimoji mokinė Marija Magdalena. Toliau Jos kelias, matomai, jums žinomas. Ir štai dabar, pagaliau atėjo laikas Jai grįžti pas mus. Ji pagal Savoprigimtį Karys ir seniai vadovauja mūsų Kariuomenės gretoms. Jos paskutinės dienos Žemėje išliks jūsų atmintyje. Seseriai O. mes davėme galimybę stebėti Jos buvimą Subtiliajame Pasaulyje, Jos iniciacijas, Jos darbą tam, kad jūsų atmintyje išliktų Jos atvaizdas, ne tik nepastebimo žemiško žmogaus, bet ir DEIVĖS, kuri grįžta į Savo TĖVO Namus, kad čia užimtų Jai deramą vietą.
Mes norime, brangūs vaikai, kad jūsų Sesers kelias būtų jums pavyzdžiu, būtų vedančia žvaigžde. Palikus Žemę, Ji tęs pagalbą jums. Tai, kas pradėta, turi būti užbaigta. Jūs nežinote, bettai Ji jus veda pakilimo Keliu. Tai Jos pastovus rūpestis ir dėmesys padeda jums kilti į viršų, eiti ir įveikti pakilimo Piramidės laiptelius. Nežinau, mano brangieji, ar suprantate jūs tą vaidmenį, kurį vaidina Sesuo Parvati jūsų gyvenime? Pripažinkite tai dabar, kad po Jos pakylėjimo, dėl to nesigailėtumėte. Pakylėjimo metu jūs, dirbantys kartu su Ja petys į petį, turite šviesiomis mintimis Jai padėti. Jūs turite galvoti ne apie save, kuriuos Ji palieka, o apie Ją. Jūsų galvoje turi būti dėkingumo žodžiai, nes įvertinti Jos aukos jūs nepajėgūs.
Būkite mylintys, mano vaikai, tegul nuostabus pripažinimo jausmas mūsų ir jūsų brangiai Seseriai nepalieka jūsų. Artimiausiu laiku jis Jai bus labai reikalingas.
Viešpats Buda
1996 metų gruodžio 25
Kas tai yra pralaija? Tai kuomet išeina visa energija, tartum sulėtėja visi gyvybiniai procesai. Viskas atrodo pilka. Rodos, kad bendravimas su Subtiliuoju Pasauliu – tik tavo fantazija, kad visa tai prisisapnavo, ir nėra jokių Valdovų, o tai, ką jie kalba – visiški niekai. Ar ne taip? Tai reiškia, kad tavo organizme vyksta persitvarkymas (nepriklausomai nuo to, fizinis kūnas ar subtilus), todėl kai kurie procesai, vykstantys jame susilpnėja dėl kažkurio organo, kuris pasiruošęs ar pradėjo funkcionuoti kitaip, hiperfunkcijos.
Tokiais momentais reikia susikaupti, pasėdėti tyloje ir ramybėje, bendravimas tokiu laiku turi būti minimalus. Tokiais momentais žmogus pasiruošęs nubraukti visa tai, kas vyko su juo ankščiau. Negana to, jis pasiruošęs viską atmesti, kategoriškai pasakyti, kad nieko antgamtiško neegzistuoja. Egzistuoja tik vienas materialusis pasaulis, kurį galima paliesti ranka. Ši būsena stiprėja, kada mokinys staiga lieka tarsi vienas, tarsi paliktas visų. Tuomet gali atsirasti net įtūžis ir visiškas neigimas visko, kas dar vakar jam buvo svarbu ir brangu. Praeina diena, kita ir žmogus, įpratęs gyventi Subtiliajame Pasaulyje, pradeda kentėti nuo užuojautos, aukštos energetikos ir kilnių pojūčių, kuriuos jis gaudavo meditacijoje, nebuvimo.
Tai – tvirtumo, ištvermės, ištikimybės Subtiliajam Pasauliui patikrinimas. Ir reikia garbingai ištverti šį nelengvą laiką. Tuomet geriausiai perskaityti Diktuotes, paklausyti tylios meditacinės muzikos, pamąstyti apie Valdovų kelią, jų gyvenimą, jų kančias, jų žygdarbį. Tai labai padeda. Pralaija – tai tarsi judėjimo nebuvimas, o iš tikrujų – tarsi visko, kas pasiekta sutankinimas, kad išlaisvinti erdvę tam, kas nauja, kas pasiruošęs ateiti ir nepasibeldęs, suteikti naujas savybes, naujas ypatybes. Tuomet žmogus tarsi gauna naują dovaną, naujus gebėjimus, ir, prisimindamas savo netikėjimo ir neigimo priepuolį, pradeda atgailauti prieš Mokytojus.
Reikia garbingai priimti bet kokią pralaiją, mažą ar didelę, žinant, kad tai – naujų, kilnių sugebėjimų, besibeldžiančių į jūsų gyvenimą, prieangis. Neįžeiskite Mokytojų savo neigimu, šis nuopolis gali turėti pasekmes jūsų subtiliesiems kūnams, žeidžiant juos, atimant jų gyvybinę energiją. Iš šios būsenos išeiti nėra paprasta. Todėl, kaip kariai, visada būkite budrūs, nes būtent tokiais pralaijos momentais tamsieji gali nepastebimai prasiskverbti į sąmonę, ir tai gali baigtis apsėdimu. Visada atminkite apie pagarbą, ištikimybę savo Mokytojams. Laikykite Mokytojo atvaizdą širdyje, tai padės.
S.B.
1996 metų gruodžio 26
Mes, sužavėti valdovų N ir Dži pavyzdžio, nutarėme pasakyti jums, brangūs žmonės: Sveiki, priimkite mūsų pasveikinimą. Mes sveikiname Žemės žmones, išgelbėjusius savo planetą, sąmoningai dirbančius planetos, o reiškia viso Kosmoso, gerovei. Sveikiname jus, pritariame jūsų naujam darbui ir norime įnešti savo indėlį jums tampant Galaktikos statybininkais ir kūrėjais. Mes visada su virpuliu, užuojauta ir baime stebėjome jūsų Žemę, nes nuo jos sklido tai, kas nenuspėjama, tamsa ir gresiantis pavojus. Jūs negalite įsivaizduoti, kuo Galaktikai grėstų planetos sugriovimas, sunaikinimas, sprogimas. Pirmiausia, galėjo būti sunaikinta Saulė ir visos jūsų saulės sistemos planetos. Antra, tas sprogimas, kaip užkratas, kaip detonatorius galėjo išplisti artimiausioje erdvėje. Trumpai tariant, pavojuje būtų visa Galaktika. Tai kaip sergantis organas žmogaus kūne. Argi gali gyventi žmogus, jei koks nors organas nustojo funkcionuoti. Įvyksta arba paralyžius, arba staigi viso organizmo mirtis.
Kiek metų, matuojant žemiškais matais, jūsų Valdovai kartojo apie besiartinantį pavojų. Kiek Diktuočių buvo gauta iš Valdovo El Morija. Mažų mažiausiai šimtmečio bėgyje buvo perspėjama apie gresiantį pavojų. Ir ar daug žmonės nuveikė? Ar pasikeitė jų sąmonė, ar įsiklausė jie į pagalbos šauksmą, einantį iš pačios Žemės Motinos?
Tiktai Valdovo Sen Žermen, visų Valdovų žygdarbis, tiktai Profetų atsiliepimas leido Žemės žmonėms išgirsti pagaliau, kad beveik baigėsi laikas, kada galima buvo suteikti pagalbą. Bet – garbė KŪRĖJUI, pagalba vis dėl to buvo suteikta. Daug padarė Žemės žmonės, „Ištarto Žodžio Mokslo“ šaukinių pagalba valydami beveik pražudytą Žemės atmosferą.
Valdovų knygos pagaliau pasiekė ir jus, Rusijos vaikus. Patekusios į derlingą dirvą, patekusios į jūsų rankas, mano vaikai, jos sulaukė reikalingo dėmesio. Pagaliau, Valdovai gavo galimybę bendrauti su jumis per mūsų Seserį. Patekę į derlingą dirvą, matydami jūsų atsiliepimą, Valdovai užliejo jus visa savo meile, visa pagalba, kurią jie sugeba suteikti. Atsiliepimas buvo stebėtinas. Tikrai unikalios sielos gyvena Rusijoje. Unikali pati vieta, kur jūs gyvenate. Septyniose šventyklose aktyvuoti magnetai sukūrė būtinas sąlygas gauti reikiamai aurai jūsų unikaliame mieste. Jūsų miestas lėtai merdėjo, nes tas potencialas, kuris buvo įdėtas kuriant miestą, buvo išnaudotas. Jis turėjo būti sugriautas, užlietas vandeniu. Ir – Garbė DIEVUI, to neįvyko. Buvo išgelbėta ir Šventykla – miesto Širdis. Trumpai tariant jūs suprantate, kad jūsų miestas išgelbėtas ir dabar jis – iš tikrųjų Pasikeitimo Sostas. Žmonių pasikeitimo, jūsų tėvynės ir visos planetos pasikeitimo. Ne veltui taip stengėsi Valdovas Sen Žermen, kad Valdovų Diktuotės pasiektų Rusijos vaikus. Gerovės jums, Rusijos vaikai, gerovės jūsų šaliai ir visai Žemei. Sveikinu jus visų mano brolių vardu, kurie veržiasi tarti jums savo žodį.
Valdovas Son.
1996 metų 27 gruodžio
Labas rytas, mano vaikai!
Džiaugiuosi galimybe pabendrauti su jumis. Visas Kosmosas, visa Galaktika prisiklausę apie jūsų Pasaulio Viešpaties Budos eksperimentą. Jo kūrybinis potencialas nepaprastas, ir jūs, įtrauktieji į jo eksperimentą, stebinate visus savo pasiekimais. Jums duota galimybė stebėti savo darbą Kosmose, kas savaime taip pat yra neįprasta. Mes dedame pastangas, kad padėtume jūsų Valdovams pakelti planetą į naują lygį, naujose sąlygose ir išaugusiose galimybėse.
Kas stebina, tai tas, kaip pradeda vystytis planeta, ir, ypač, jūsų šalis Subtiliajame Pasaulyje. Turbūt, žemiškomis sąlygomis to nepastebėsite. Bet iš Kosmoso stebėti šiuos pasikeitimus – vienas malonumas. Mes matome, kaip keičiasi Rusijos švytėjimas, spalva. Mes stebime išaugusį žmonių aktyvumą. Žmonių išėjimas į Subtilųjį Pasaulį tampa įprastu reiškiniu. Į Subtilųjį Pasaulį išeina daug žmonių, bet su skirtingais tikslais. Auga psichiniai gabumai, o su jais galimybė kurti tiek gėrį, tiek ir blogį. Atėjo laikas, kai Šviesios Jėgos turi susivienyti, kad neleistų tamsai pakenkti pačiam Kosmosui. Todėl toks svarbus karių gynėjų klausimas. Aš žinau, Valdovai jums sakė, jog kiekvienas mokinys turi būti kariu. Taip yra, ir kiekviena būtybė, išeinanti į atvirą kosminę erdvę, turi atminti šią paprastą tiesą: nepakenk. Blogos mintys, nešvarūs tikslai, sustiprinti Subtilaus Pasaulio galimybėmis, gali privesti iki katastrofų, bet dabar jau ne planetoje, o Galaktikoje. Žmonių vystymosi neįmanoma sustabdyti ir sutrukdyti, todėl reikia dėti pastangas teigiamo mąstymo vystymui.
Jūsų vystimąsis vyko etapais. Kelis kartus Valdovai manė, kad pabaigė Diktuočių skaitymą, bet jos buvo atnaujinamos, nes jūsų augimas smarkiai lenkia visus jų planus. Dabar ir mes, susidomėję jų eksperimentu, nusprendėme įdėti ir savo indėlį į jūsų apmokymą.
Tegul mūsų vardai jums nieko nesako ir mes nenorime pasakyti savo buvimo vietos, bet žinokite, kad mes – draugai, kad mes visi veržiamės padėti daug iškentėjusiai planetai užimti deramą vietą mūsų bendrame darbe. Atėjo ne tik Žemės žmonijos susivienijimo, bet ir visų Šviesių Kosmoso Jėgų susivienijimo laikas. Žinokite, mano draugai, kad nors gyvenimo sąlygos įvairiose saulių sistemose ir planetose skirtingos, bet visokie gyvybės pasireiškimai šventi. Bet kokia protinga gyvybė turi būti apsaugota, kad joks maniakas ar juodasis magas negalėtų pažeisti harmonijos, kurios siekia bet koks protingos gyvybės pasireiškimas. Pažiūrėkite, kokia nuostabi gamta, kokie tobuli medžiai, augalai, kokie nuostabūs kristalai, o koks nuostabus, skambantis, dainuojantis gali būti vanduo, visos gyvybės Žemėje šaltinis. Todėl bet kokia protinga gyvybė pirmoje eilėje turi ginti tiek savo, tiek svetimą gyvenamo sritį. Tiktai nežmonės, tiktai neharmoningos būtybės gali galvoti, jog asmeninis praturtėjimas atneš joms laimę. Tai, kas pagrįsta tik egoizmu, neatsižvelgiant į kitų poreikius, nepastovu ir būtinai bus sugriauta. Puikus judėjimo į viršų pavyzdys – piramidė. Pasvarstykite šią temą, nes piramidė – gyvenimo pagrindas, bet kokio judėjimo, pasiryžimo eiti pirmyn ir aukštyn, pagrindas, ir bet kokios pergalės sąlyga.
Kosmose vieningas gyvenimas, vieningos vystimosi ir tobulėjimo sąlygos. Laimingos būtybės, turinčios sielą, šią VIEŠPATIES nemirtingumo pasireiškimo dalelę, šią susijungimo su Juo viltį.
Atminkite, mano draugai, tik bendrija pajėgi išspręsti bet kokią, pačią sunkiausią užduotį, kad bet kokios gyvybės tikslas – tobulėjimas, todėl VIEŠPATS sukūrė tokią formų įvairovę. Tegul mes skiriamės odos spalva, akių ir ausų dydžiu ir forma. Tegul mūsų ranka turės ne penkis, bet šešis ar keturis pirštus, bet mes visi – broliai. Todėl mes norime, kad ir jūs, kaip ir mes, siektumėte padėti pirmiausia savo broliams judėti aukštyn, o paskui kitiems protingos gyvybės Kosmose atstovams, kuriems reikia jūsų pagalbos.
Valdovas Etanas.
1996 metų 28 gruodžio
Labas rytas, mano vaikai.
Pas jus, Žemėje, artėja Naujieji Metai. Leiskite jus pasveikinti su artėjančiais Naujaisiais metais ir Naująją Era, ir linkime naujų pasiekimų tiek jūsų bendrame, o taip pat ir asmeniniame augime. Ateina ne tik žmonių, bet ir viso Kosmoso būtybių Pasaulinės brolybės Era. Tik jūsų ilga izoliacija neleido ateiti visuotinės gerovės Erai. Taika žmonių sielose, taika planetoje, taika Galaktikoje ir Visatoje neša nesuskaičiuojamą gėrį visoms būtybėms, gyvenančioms Visatoje. Džiaugiamės mes, jūsų Valdovai, džiaugiasi planetų ir Saulių Logosai, džiaugiasi mūsų TĖVAS. Taika širdyse ir palaima sielose. Jūsų Naujiems Metams jūs ruošiatės, išmesdami senienas iš savo namų, iš savo sielų. Planeta taip pat valosi ir švarinasi. Džiugu jai, jūsų Motinai, dėl atėjusios harmonijos, tegul dar ne visur, bet viskas praeis, ir nugalės taika, gerovė. Ir tuomet vyks greitas žmonių ir planetos pasikeitimas, nes viskas surišta su viskuo. Todėl visada kartojame ir kartojame apie meilę, nes nuo žmonių, nuo žmonijos priklauso viskas. Tam dirba Valdovai, tuo rūpinasiLogosai. Jūs žinote apie pakilimo piramidę. Kol kas pavieniai arba nedidelės žmonių grupės eina kančių keliu aukštyn. Bet ateis momentas, kai visa žmonija stos į Pašventimo Kelią. Kai žmonija gaus penktą pašventimą, ir planetos Logosas gaus penktą pašventimą, ir Žemė, ir visa žmonija įvykdys savo užduotį šitoje manvantaroje. Jos vieta – dar Didingesnės Būtybės širdyje. Todėl ir sakoma, kad DIEVAS yra Meilė. Tai pati svarbiausia savybė, kurią vysto žmonija.
Neabejotinai, jūsų laukia sėkmė jūsų kelyje. Dabar, gavę bendrą trečią pašventimą, jūs būsite dar stipriau surišti vienas su kitu. Jūsų sielos, užgrūdintos bendroje kovoje, bendrame darbe, suvoks, kas yra brolybė, vieningumas, savitarpio pagalba, meilė ne tik vienas kitam, bet ir viskam, kas egzistuoja vienose ar kitose gyvybės formose.
Kas labiausiai suartina žmones? Bendras darbas, darbas ne dėl asmeninio praturtėjimo, o sąmoningas savęs, žmonių, planetos pakeitimo darbas. Nesavanaudiškas darbas, nesavanaudiška pagalba pakeičia žmogaus sielą. Jis tampa sąmoningu Kosmoso darbuotoju, jo kūrėju.
Štai tokiu kūrėju žmogus iš pat pradžių sugalvotas mūsų TĖVO. Bet kiek reikėjo gimimų, kiek amžių praėjo, kol žmogus, atsiskyręs nuo brolių, vystė individualias savybes. Dabar žmonija grįžta prie vienybės idėjos, kad vėl susijungtų su VIENATINIU. Nežinomi VIEŠPATIES Keliai, bet atėjo metas, kai žmogus supranta, kad jo gyvenimas ir DIEVO gyvenimas susiję, kad vienas jis yra niekas, kad jo fizinis kūnas – aistrų žaisliukas, ir tik išsilaisvinęs iš tų aistrų, žmogus pradeda sąmoningai dalyvauti savo kūnų, savo sielos kūrime. Dabar visų sielų užduotis – gauti antrą pašventimą, kad galėtų įveikti astralinį planą. Tik nuraminęs astralinį laidininką, žmogus gali vystytis toliau.
Tada planetoje nebebus tarpusavio karų, banditizmo, žmogžudysčių. Dabar planetojeateina laikas sustiprintam žmonių psichinių gabumų vystimuisi. Ir nenuraminę astralinio laidininko, žmonės žus nuo negero kito žmogaus žvilgsnio ar minties, todėl Valdovai kartoja: sekite savo mintis, valykite savo mąstymą nuo neigiamų minties formų.
Dar kartą, sveikinu jus su Naujaisiais Metais, mano vaikai.
Mokytojas S.
1996 metų 28 gruodžio
Ir aš visus sveikinu su Naujaisiais Metais. Kaip jūs juos sutiksite. Tikiuosi ne su vynu ir keptu kalakutu. Dabar jūs dar labiau turite laikytis dietos. Jos nesilaikymas sukliudys jūsų vystymuisi. Dabar ypatingai aktualiu tampa jūsų fizinių laidininkų tyrumas. Jūs turite taip išvalyti savo kūną ir sąmonę, kad subtilieji kūnai galėtų savarankiškai dirbti ir mokytis. Kiek dar mes turėsime krapštyti juos iš jūsų? Naujieji metai yra Naujieji metai, aš leidžiu, kaip išimtį, negulti 11 valandą. Sėdėkite naktį kiek norite, bet pažiūrėsim, kas iš jūsų, vis dėlto, ateis į Subtilųjį Pasaulį!
S.B.
1996 metų 29 gruodžio
Labas rytas, mano draugai!
Aš jums pabandysiu papasakoti apie mūsų sistemą ir apie mokinystę mūsų planetoje. Planetos dydis panašus į jūsų. Sukimosi laikas apie Saulę trumpesnis, negu jūsų, bet nedaug. Mums nenutiko tokia bėda, kaip jums, pas mus nebuvo Tamsos Kunigaikščio. Todėl gyvenimas planetoje vystosi harmoningiau, žmonija vystosi greičiau. Žmonių ryšys su planetos Hierarchija vyksta paprastai, nes žmonių vystimosi lygis artėja prie Valdovų vystimosi lygio. Pas mus kita problema. Baigiasi manvantara, dujų kiekis, gyvybiškai būtinas žmonių gyvenimui, smarkiai mažėja, todėl kalba eina arba apie greitą subtiliųjų kūnų išvystymą, arba apie būdą gauti šias dujas dirbtiniu būdu.
Na taip, tai mūsų problemos. Taip nebūna, kad planetoje nebūtų sąlygų, leidžiančių pasireikšti žmogaus gabumams. Tai yra VIEŠPATIES didybė ir Jo rūpestis Jo vaikų vystymųsi.
Viskas Kosmose vieninga, Hierarchijos laipteliai yra ir pas mus, tik žmonių vystymasis vyksta tolygiau, be tokių šuolių žemyn ir į viršų, kaip pas jus. Aš suprantu, kad būtinybė verčia jūsų Logosą ir Valdovus greitinti evoliucijos procesą, kad išsaugoti planetą ir žmoniją.
Dabar jūsų planetos istorijoje atėjo toks momentas, kad bet kokia Kosmoso pagalba – gėris, nes neįmanoma taip įtemptai dirbti, kaip dirba jūsų Valdovai.
Žmonių augimui duodama pradinė iniciacija. Tai – bet kokio vystymosi pradinė padėtis. Bet gavęs būtinas vystimosi sąlygas, žmogus pats renkasi savo judėjimo kelią ir čia pasireiškia kiekvienos sielos vystymosi ir sukauptų savybių ypatumai. Gerai, jeigu sielos savybių rinkinys leidžia jai vystytis, nežiūrint į įvairius gundymus – ribos sergėtojus, stovinčius kiekvieno mokinio kelyje.
Sveikinamas kiekvienas, įžengęs į iniciacijos kelią. Bet žmonės eina kiekvienas savaip. Egzistuoja mokinių apmokymo ir vystymosi programa, bet tai – jau kiekvieno mokinio reikalas, kokias jis dės pastangas, kaip su savo sąmone atsilieps į tuos išbandymus, kuriuos duos jam gyvenimasfiziniame arba Subtiliajame plane. Subtiliajame Pasaulyje kiekvieno mokinio laukia daug gundymų. Ten bus sudarytos visos sąlygos kiekvienos sielos ambicijų patenkinimui. Neužgesintos aistros ten ras pilną ir tobulą pasitenkinimą. Štai kodėl Valdovai kalba apie sąmoningą tų ar kitų savybių nuslopinimo, išgyvendinimo arba išvystymo darbą. Todėl būkite labai dėmesingi ir analizuokite savo sapnus. Tai – bešališkas vaizdas, rodantis jūsų vystymosi lygį. Kiekvieno žmogaus, sąmoningai išeinančio į Kosmoso kelius, laukia ne tik siaubingi, bet ir iš pažiūros puikūs spąstai. Jus turi užlieti džiaugsmas vien tiktai nuo Mokytojo, kuris reguliuoja jūsų vystymąsi šiame lygyje, šypsenos ir pagyrimo. Mokinys turi būti visą laiką budrus. Būtina kreipti dėmesį ne tik į sapnus, bešališkai rodančius jūsų vystimosi lygį, bet ir į visus fizinio pasaulio ženklus, išdėstytus jūsų kelyje. Žinokite, kad bet kokia iki galo neįvaldyta savybė ar sanskara, būtinai padarys vingį jūsų vystymesi, nes mokinio laukia daug pagundų ir klastų.
Gerai tai, kad jūs dirbate grupėje. Mokinio pasitraukimas į tamsiąją pusę, iš karto sustabdys jūsų vystymąsi, tai matysis iš to, kad jūs nustosite sėkmingai spręsti duotas jums užduotis. Jums duota reta sėkmė vienos iš seserų akimis matyti jūsų vystymąsi. Kreipkite dėmesį į detales. Jos ypatingai svarbios mokymosi procese. Linkiu jums išvengti visokiausių spąstų, laukiančių jūsų mokinystės kelyje.
Mokytojas V.
1996 metų gruodžio 30 d.
Labas rytas!
Sveikinu jus, brangūs broliai ir seserys, iš Oriono žvaigždyno, iš jūsų protėvynės. Mes iš tiesų broliai ir seserys. Gyvenimas mūsų planetose užsimezgė beveik vienu metu, kai užgimė gyvybė jūsų planetoje. Bet jums nepasisekė. Tiesą sakant, kas yra sėkmė ar nesėkmė, jei ne karminių įstatymų ar VIEŠPATIES valios pasireiškimas. Jūsų planeta – Galaktikos pakraštyje, todėl taip ilgai buvo leista šeimininkauti Šio Pasaulio Tamsos Kunigaikščiui. Tai, be abejo, buvo AUKŠČIAUSIOJO eksperimentas, kuriame dalyvavo daugelis ir daugelis sielų. Siela savo vystymesi praeina ilgą kelią. Nuo amžių planetoje gyvena žemiškos sielos, tai yra sielos, daug kartų gimusios tik Žemėje, taip ir sielos, kurios įvairių priežasčių dėka ateina iš kitų planetų. Dabar eksperimentas baigiasi ir, garbė VIEŠPAČIUI, sėkmingai ir planetai, ir žmonijai. Todėl tiek daug pagalbininkų turi Žemės planeta.
Kuo sunkesnį kelią praeina žmonės Žemėje, tuo labiau vertingos tos sielos, sėkmingai išlaikiusios tobulėjimo egzaminą. Galima sakyti, kad jūsų planetoje sukurtos ekstremalios sąlygos sielų egzistavimui ir vystymuisi.
Ši patirtis neįkainojama, ir aukštuma, pasiekta tokių sielų, aukštai vertinama ir jos yra lobis,ir neliečiamos atsargos visai Galaktikai ir Visatai.
Jūs, brangūs vaikai, per trumpą laiką gavote iniciaciją, ir dabar jūsų vystymasis vyksta pagal bendrą, priimtą mokiniams programą. Jeigu jūs, aišku, eilinį kartą nenustebinsite savo auklėtojų ir nepriversite jų peržiūrėti programą. Būkite pasiruošę tam, kad jūsų gretose gali pasirodyti nauji draugai, kurie prisijungs prie jūsų perskaitę mūsų Diktuotes ir praėję atitinkamus išbandymus bei pasiruošimą.
Kaip jūs jau supratote, su jumis dirba kaip jūsų planetos Hierarchijos Valdovai, taip pat ir kitų planetų ir žvaigždynų Valdovai, atėję į pagalbą planetai Terra sunkią išėjimo iš savo ribotos egzistencijos valandą. Visame Kosmose egzistuoja brolybės ir savitarpio pagalbos principas, ir jeigu tam suteikiamos galimybės, daugelis didžių būtybių ateina į pagalbą. Štai todėl tapo įmanomas to grandiozinio eksperimento, kurį sugalvojo jūsų Logosas, įvykdymas. Daugelis iš jūsų, tikiuosi, pasiekę savo aųkštumas panorės padėti žmonijai, aukodami savo tolimesnį vystymąsi. Svarbiausia, mano brangieji, neišklysti iš kelio, neišduoti reikalo, kuriam tarnaujate, nes kaip buvo pasakyta anksčiau, daug spąstų ir pagundų tykoja žmogaus Kosmoso keliuose, nes dabar eis kalba ne apie sielos tobulėjimą vienuolyno ir celės sąlygomis, bet subtiliuose kūnuose begaliniuose Kosmoso keliuose. Dabar tik toks darbas, tik tokia tarnystė laukia sielų, kurios davė sutikimą pagreitintam vystymuisi. Tuomet trumpais terminais įveikiama ir valoma žmogaus karma, nes šiuo metu nėra nieko svarbesnio, kaip tarnystė savo broliams, savo planetai, savo Hierarchams. Tuomet žmogus tampa grandinės dalimi, perduodančia Subtilaus Pasaulio pasiekimus į pagalbą žmonijai. Tokia grandinė niekada neturi būti nutraukta, nes kitaip bus sutrikdytas ir sugriautas, beveik sunaikintų gyvenimo sąlygų, atstatymo darbas planetoje.
Subtiliajame pasaulyje vyksta sustiprintas ir pagreitintas visų sielų, įvairių gamtos karalysčių, kurios gyvens Aukso Amžiaus sąlygomis, gyvenimo sąlygų ir egzistavimo sukūrimo, darbas. Apie tai jums gali papasakoti sesuo Parvati.
Beribės Kosmoso platybės, grandioziniai uždaviniai, iškelti žmonėms, gyvenantiems jame. Jūs, brangūs vaikai, dabar esate ne tik savo nuosavos planetos kūrėjai, jos atgimimo dalyviai, bet ir paties Kosmoso sąmoningi kūrėjai, besirūpinantys chaoso sunaikinimu.
Džiugu suvokti, kad chaosas nesunaikino jūsų planetos, nes, kas tai yra tamsa, jei ne chaosas, tvarkos nebuvimas.
Būkite visada pasiruošę suteikti pagalbą ir paramą bet kokiai būtybei, besikreipiančiai į jūs, būkite gailestingi, nes tai bet kurio Kosmoso kūrėjo pagrindinė savybė!
Mokytojas Dan.
1996 metų 30 gruodžio
Labas rytas, mano vaikai!
Kokie jūs laimingi, brangūs vaikai mano, kad su jumis bendrauja aukšti Mokytojai iš Kosmoso. Dėkite pastangas, kaip Žemėje, taip ir Kosmose. Greitu laiku Žemės laukia dideli pertvarkymai, žmonėms reikia pasiruošti ir smūginių energijų dozių įsisavinimui, ir Ugniesatėjimui, keičiančius jų kūnus. Be sąmonės paruošimo gali būti sunaikinti ne tik žmonių kūnai, bet ir jų sielos. Kiek kartų buvo sakyta apie sąmonės pakeitimą. Žmogui, vieninteliam Žemėje, duota laisvoji valia. Ar neišeis taip, kad pasiruošę ir pašventimą priėmę gyvūnai, pasikeis, virtę žmonėmis, o žmonės Žemėje nesugebės atitikti naujų sąlygų ir bus sunaikinti. Baisi perspektyva, bet viskas pagal sąmonę. Žmonėms buvo sukurtos visos sąlygos geriausių jų savybių pasireiškimui ekstremaliose sąlygose, nes visos sielos savybės išryškėja pavojaus ir įvairių kataklizmų metu. Tie, kurie sugebės ištverti šiuos išbandymus, sugebės gyventi Aukso Amžiuje. Tai, vaikai mano, ir yra tas Paskutinis Teismas, ta atranka, kuri seniai buvo pažadėta žmonėms. Visada, kiekvieną dieną, kas valandą žmogus laiko egzaminą dėl teisės vadintis gamtos karaliumi, bet ar visada jis tą atitinka. Stebuklingas ir nuostabus laikas laukia jūsų, mano vaikai. Iki pažadėtos jums „X valandos“ liko visai nedaug. Visos sielos, einančios dvasiniu keliu, turi dėti maksimalias pastangas kaip savo tobulėjimui, jeigu tai mokinys, taip ir tam, kad įsisąmonintų didingą, grandiozinį Žemės istorijos momentą, kad šių didingų įvykių metu neliktų už borto. Sakykite žmonėms, kad Armagedonas eina į pabaigą, kad reikia naudotis protu, kol dar nevėlu. Sakykite jiems, kad nepakeitus sąmonės, jų sielos bus sunaikintos kartu su kosminėmis šiukšlėmis, Ugnim, kuri pasikeitimo momentu apims planetą.
Visos sielos, gyvenančios Žemėje, turi atitikti momentą ir gyventi pagal etines normas, paliktas jiems Gelbėtojų, gyvenusiųjų Žemėje. Laiminu jūs, vaikai mano, tolimesniems pasiekimams. Būkite drąsūs, dirbkite žemės labui.
Viešpats Maijtrė
1996 metų gruodžio 31
Labas rytas, mano vaikai!
Priimkite mūsų sveikinimą iš žvaigždės Sirijaus! Štai ir pasiekė jus mūsų balsas. Atėjo laikas, kadangi viskas vyksta laiku, ar ne tiesa? Aš žinau, kad jūs matote savo Saulę ne tokią, kokią matėte ją anksčiau. Iš tiesų, ir jūsų Žemė, Saulė, ir visa saulės sistema įeina į Naują Erą. Visa saulės sistema įgauna ketvirto matavimo vibracijas, ir jūs teisūs, sakydami, kad Subtilusis Pasaulis leidžiasi į Žemę. Visa, kas gyva, keičiasi, dirba. Žmonių širdyse išsilygina trilapė liepsna. Tą patį įvykį galima matyti ir Saulėje. Jūsų Valdovai labai skuba, kad paruoštų žmonių sąmonę Perėjimui į kitą matavimą, nes tai visos saulės sistemos Perėjimas. Aš labai džiaugiuosi, kad Žemė nebus už evoliucijos borto, ir paruošta žmonių sąmonė padės jiems deramai gauti naują kūną, naują sąmonę, naują Žemę ir atnaujintą Saulę. Štai dėl to Valdovai pastoviai su jumis kalba, atiduodami jums savo meilę, stengdamiesi priartinti jūsų sąmonę prie savosios. Štai dėl ko eksperimentas su jumis pavyko. Džiugu matyti ir suvokti, kad visa jūsų saulės sistema bus išsaugota, kadangi netgi vienos planetos sunaikinimas – neįkainojamas praradimas ir tragedija Kosmose. Kai žmonių sąmonė daro šuolį, kai žmonių dvasingumas matomai išauga – tai didžiulė visų Kosmoso Hierarchų pergalė. Šio reiškinio pasekmės – toli siekiančios pasekmės – žmonių sąmonės gali būti įvertintos gerokai vėliau. Pirmieji žmonės į Žemę atėjo iš Sirijaus, jie tapo gyvybės sukūrimo jūsų planetoje priežastimi. Nuo to laiko mes kuruojame jūsų planetą, padėdami jai pagal galimybes tiek, kiek gali talpinti žmonių sąmonė. Informacinis badas jums baigėsi. Atėjo laikas, kai ryžtingas žmogus gali gauti jį dominančią informaciją tiek iš knygų, tiek ir iš paties Kosmoso, jeigu dėtų tam būtinas pastangas. Arti žmonių kūnų pasikeitimo laikas, arti sąmoningo žmonių bendravimo su Subtiliuoju Pasauliu laikas, arti paruoštų sielų įsijungimo į darbą, kosminį darbą, laikas. Kai kurie žmonės vykdo tarnystę Kosmose, dirbdami planetos evoliucijos labui, padėdami Hierarchams jų nelengvame darbe, kiti rūpinasi gamtos išsaugojimu, dirbdami ekologijos srityje, daugelis nukreipė savo širdis į DIEVĄ, lankydami Šventyklas, o daugelis, praradę tikėjimą DIEVU, praradę visus sielos pasiekimus, užmiršdami etikos normas, turtėja, nesigėdindami žmonių, nebijodami VIEŠPATIES Rūstybės. Jiems draudimai neegzistuoja, viskas leista šiuo sumaišties metu. Jie neatsimena ir nenori žinoti apie bešališko Karmos Dėsnio veikimą. Bet visa tai laikinas reiškinys. Putos, nors ir iš viršaus, bet gali būti sunaikintos, kad atsivertų vientisas, šviesus, gerai išviręs sultinys. Atrodo, kad visi žmonės tokie, bet taip tik atrodo, todėl kad jų aktyvi veikla matoma ir sukelia daug triukšmo, savimi uždengdama tikrovę.
Mano vaikai, jūs praėjote didelį kelią. Jūsų sąmonė išėjo į Kosmoso platybes, ir jums ypatingi reikalavimai. Jūs neturite leisti sau atsipalaiduoti, neturite nupulti, nes jūs surišti bendru darbu ir turite jausti atsakomybę už savo vystymąsi, tuo labiau, kad jūs atsakote ne už save, o už bendrą reikalą ir už draug Ir aš išreiškiu savo norą turėti tokius mokinius. Žinokite, kad viso Kosmoso Valdovai su džiaugsmu stebi jūsų laimėjimus. Todėl mes tiek daug ir taip dažnai kalbame su jumis.
Jau daug kartų sakyta, kad Diktuotės – paskatinimas jums. Bet kai vaikai nustoja mokytis ir išeina į savarankišką gyvenimą, Mokytojai iš jų gyvenimo taip pat išeina. Būkite pasiruošę ir tam.
O kol kas, žinodamas, kad jūs darote pažangą, žinote savo perspektyvas, atsisveikinu su jumis ir linkiu asmeninio susitikimo Kosmoso platybėse.
Mokytojas N.
1996 metų gruodžio 31
Mano brangieji!
Arti jūsų likimo ir kūnų pasikeitimai. Visi šie tvarkos ir gyvenimo būdo pasikeitimai palies ne tik žmonių, bet ir visą mūsų sistemą. Daug pasikeitimų bus ir jūsų šalyje, visuose žemynuose,šalyse, kontinentuose. Įvyks pasikeitimai ir Hierarchijos gretose. Visi globaliniai pasikeitimai duoda perturbacijas tautose, valdžiose ir Hierarchijoje. Kai kurie Hierarchai išeis į kitas planetas, į kitas pareigas. Jų vietas užims nauji pakylėti Valdovai, ir Naujoji Era ateis į visų, Kosmose gyvenančių būtybių, gyvenimą. Kaip egzistuos žmonės, neįsileidę DIEVO į Sielą, ar jie pagalvoja, kad likimas pasisuks į juos nugara ir iš motinos virs pikta pamote. Tų žmonių likimas apverktinas. Informacija apie ateinančius įvykius plačiu srautu eina per Žemę. Ir kaip žmonės gali galvoti apie asmeninį pasipelnijimą, kai neaiškus yra pats jų išlikimas. Terminai labai sutrumpinti. Kaip žmonės nemato, kad įvykiai keičiasi kaip kaleidoskope. Nejaugi klimato pasikeitimai nepatraukia jų dėmesio. Nejaugi jie nebegali pasvarstyti netgi šios aktualios temos? Nejaugi nemato, kad pasikeitė debesys, Saulė, lietus, šviesa. Nejaugi nemato, kaip šviečia ir džiaugiasiSaulė pačiu tamsiausiu jūsų metų laiku. Tikiuosi, labai tikiuosi, kad gal arba per asmenines netektis ir ligas, ar per visuomeninius, politinius įvykius žmonės susimąstys apie ateinančius naujus reiškinius.
O jus, brangūs vaikai, aš kviečiu nesumažinti pastangų, ryžto, analizuoti savo sąmonę, savo savybių pasireiškimą. Išgyvendinkite trūkumus, kurie yra jumyse ir apie kuriuos jūs žinote. Kartą, du pastebėti negatyvių sanskarų pasireiškimai leis greitai jų atsikratyti, nes jūs jau pajėgūs pajusti Karmos Dėsnio veikimą. Būkite sąmoningais savo sielos kūrėjais, mano brangieji. Iki pasimatymo jau Naujais Metais.
Serapis Bej